RSS
Facebook
VI Sinodo sesija, šeštadienis 2015 spalio 10.
Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko Jo Ekscelencijos Stanisławo Gądeckio, Poznanės Arkivyskupo Metrapolito pasisakymas
Pradžioje noriu pabrėžti, kad šis pasisakymas atspindi ne tik mano asmeninę nuomonę, bet ir nuomonę visos Lenkijos vyskupų konferencijos (opinią całej Konferencji Episkopatu Polski).
Nėra abejonių, kad Bažnyčia mūsų laikuose turi - gailestingumo dvasioje – teikti „paramą išsiskyrusiems“, tačiau vėl civiliškai susituokusiems, apsupant juos ypatinga meile, „kad jie nesijaustų atskirti nuo Bažnyčios“ ir, būdami pakrikštyti, dalyvautų jos gyvenime. Tebūnie skatinami klausytis Dievo Žodžio, dalyvauti Šventoje Aukoje, ištvermingai melstis, aktyviau įsijungti į bendruomeninę meilės ir teisingumo veiklą, krikščioniškai auklėti vaikus, ugdyti atgailos dvasią ir rūpintis atgailos darbais, tuo būdu nuolat prašant Dievo malonės. Tegu Bažnyčia meldžiasi už juos, tegu juos drąsina, tegu būna gailestinga motina, kuri palaiko jų tikėjimą ir viltį. (cit. Jonas Paulius II, Familiaris Consortio, 84).
2. Tačiau Bažnyčia - savo mokyme apie Šventosios Komunijos teikimą išsiskyrusiems, kurie naujai [civiliškai] susituokė – negali pasiduoti žmogaus valiai, bet Kristaus valiai (plg. Pauliaus VI Kreipimasis į Romos Rotą, 1978.01.28.; Jono Pauliaus II, Kreipimasis į Romos Rotą, 1992.01.23, 1993.01.29 ir 1996.01.22). Bažnyčia negali būti pajungta nei neteisingiems jausmams žmonių atžvilgiu, nei neteisingiems galvojimo - kad ir kokie jie būtų populiarūs – būdams.
Sutikimas, kad Šventoji Komunija būtų teikiama tiems, kurie be sakramentinio ryšio sugyvena “more uxorio” [kaip kad vyras ir žmona], prieštarauja Bažnyčios Tradicijai (sprzeczne z Tradycją Kościoła). Pirmieji Elviros, Arlio, Neocezarėjos sinodai, įvykę 304-319 metais, patvirtino Bažnyčios mokymą, kad išsituokę ir gyveną naujose sąjungose negali priimti Eucharistinės Komunijos.
Tokia pozicija remiasi faktu, kad „jų gyvenimo būdas objektyviai prieštarauja meilei tarp Kristaus ir Bažnyčios, meilei, kurią išreiškia ir įgyvendina Eucharistija“ (Jonas Paulius II, Familiaris Consortio, 84; 1 Kor 11,27–29; Benediktas XVI, Sacramentum Caritatis, 29; Pranciškus, Angelus, 2015 rugpjūčio 16).
3. Eucharistija yra sakramentas pakrikštytųjų, kurie gyvena sakramentinės malonės stovyje. Sutikimas teikti Šventąją Komuniją tiems, kurie nėra sakramentinės malonės stovyje, gali sukelti milžinišką žalą (ogromne szkody) ne tik šeimų sielovadai, bet ir Bažnyčios mokymui apie pašventinamąją malonę.
Tiesą sakant, sprendimas suteikti jiems Šventąją Komuniją atvertų į šį sakramentą duris visiems, kurie gyvena mirtinoje nuodėmėje. Tai, savo ruožtu, vestų į Atgailos sakramento paneigimą ir gyvenimo pašventinamosios malonės stovyje iškreipimą. Taip pat privalu pabrėžti, kad Bažnyčia negali priimti taip vadinamo „įstatymo laipsniškumo“. (Jonas Paulius II, Familiaris consortio, 34).
Kaip Popiežius Pranciškus mums priminė, mes, kurie čia dabar esame, nenorime ir neturime jokių įgaliojimų (nie chcemy i nie mamy żadnej władzy) keisti Bažnyčios mokymą.
Šaltinis: Lenkijos vyskupų konferencija
0 komentarai