Praeitais metais portalas arche.lt sekė įvykius ir savomis priemonėmis
rėmė Apaštalų tikėjimo pozicijas. Anuomet paskelbėme ir Lenkijos vyskupų
pirmininko žaibišką reakciją į oficialaus pasiūlymų dokumento Sinodui itin dviprasmiškas
nuostatas:
„Tam tikri santuokos ir šeimos
kriterijai kelia abejonių. Pavyzdžiui, laipsniavimo kriterijus (criterion of
gradualism). Ar tikrai galime laikyti nesantuokinį gyvenimą kaip laipsnį kelyje
į šventumą? Šiandien diskusijos [Sinode] parodė, kad pristatyto dokumento
doktrina yra paliesta aplaidumo nuodėmės. [...] Šis dokumentas sudaro įspūdį,
kad iki šiol Bažnyčios tikėjimas buvo negailestingas, ir tik dabar prasideda
gailestingumo mokymas“, interviu teigė Arkivyskupas Gadeckis.
Žymus
Bažnyčios gyvenimo komentatorius Roberto de Mattei taip reziumavo pirmąją
Sinodo sesiją:
“Tai, kas prasidėjo, yra ne žaismingas vaidinimas, kaip
davė suprasti kardinolas Marxas, o sunkus mūšis, į kurį įtraukti ir dangus, ir
žemė. Paskutiniai veiksmai bus dramatiški, bet epilogas tikrai bus pergalingas,
jei tikėsime dieviškuoju pažadu, kurį patvirtinto Švč. Mergelė Cova da Iria
vietovėje 1917 m.”
Apaštalų tikėjimo dovanojamas žinojimas neleidžia mums suabejoti: šiandien
vykstantis Šeimos Sinodas iš tiesų yra tikras mūšio laukas tarp Viešpaties
kareivijos ir Šėtono su savo pakalikais galybių. Ir nė vienas krikščionis šios
kovos neišvengs.
Dar 2008 metais žurnalo “Voce di Padre Pio” (Tėvo Pijaus balsas) kovo
mėnesio numeryje paskelbtas interviu, kuriame kardinolas Carlo Caffara (Bolonijos Arkivyskupas)
tiksliai perduoda pranašišką Dangaus žinią per seselę
Liuciją iš Fatimos.
Štai ištrauka:
Klausimas. Viena sesėlės
iš Fatimos Lucia dos Santos pranašystė liečia “paskutinį mūšį tarp Viešpaties
ir Šėtono karalystės”. Mūšio kovos laukas yra šeima. Gyvastis ir šeima. Mes žinome,
kad Jonas Paulius II Jums patikėjo suplantuoti Pontifikalinio instituto Santuokos
ir Šeimos studijoms sukūrimą.
Ark. Carlo
Caffara. “Taip. Kai Dievo
tarnas Jonas Paulius II man patikėjo šį darbą, parašiau seselei Liucijai iš
Fatimos per Jos vyskupą, nes to negalėjau padaryti tiesiogiai. Tačiau nepaaiškinamai
- mat nesitikėjau jokio atsakymo, nes laiške prašiau tik maldų – gavau labai ilgą
laišką su jos parašu (laiškas dabar yra Instituto archyvuose). Jame buvo
parašyta: paskutinis mūšis tarp
Viešpaties ir Šėtono bus dėl santuokos ir šeimos. “Nebijokite”, ji pridėjo, “prieš
visus, kurie dirba dėl santuokos ir šeimos šventumo bus visada kovojama
įvairiausiais būdais, nes tai yra lemtingas reikalas.” Ir tada ji pridėjo: “Tačiau mūsų Viešpats jau sutrynė jo galvą”.
Kovos tarp Viešpaties ir Šėtono atspindžiai matomi ir Lietuvoje. Pažvelkime
į apžvalgininko Tomo Vilucko Sinodo atidarymo dieną paskelbtą straipsnį “Istorinė bažnyčios galimybė” (www.15min.lt).
“Metai po sinodo tapo gyvų diskusijų Bažnyčioje laiku.
Griežto požiūrio šalininkai, kurie įsitikinę, kad Bažnyčios mokyme negali kisti
net raidelė, surinko pusę milijono parašų po peticija popiežiui, ragindami jį
pasmerkti tos pačios lyties asmenų santuokas ir neleisti suteikti Komunijos jau
išsituokusiems tikintiesiems.
Vienuolika kardinolų, iš kurių keturi yra sinodo
dalyviai, prieš dvi savaites išleido knygą, kurioje įrodinėja Komunijos teikimo
antrą civilinę santuoką sudariusiems žalą. Vasarą Torunėje (Lenkija) įvyko
reformų priešininkų, priešakyje su Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu
kardinolu Gerhardu Mülleriu, konferencija.
Nesnaudė ir permainų šeimos pastoracijoje šalininkai,
surengę savo konferenciją Romoje, kur dalyvavo Prancūzijos, Šveicarijos ir
Vokietijos vyskupai. Pastarosios šalies vyskupų konferencija nuėjo dar
toliau, vasario mėnesį priėmusi nutarimą, kad jų šalyje Komunija antrą
civilinę santuoką sudariusiems tikintiesiems bus teikiama jau dabar.
Kardinolas Reinhardas Marxas, Vokietijos vyskupų
konferencijos pirmininkas ir Pranciškaus patariamojo kardinolo organo „devyneto
tarybos“ narys, žurnalistams sakė, kad Vokietijos vyskupai nėra „Romos
padalinys“. „Kiekviena vyskupų konferencija yra atsakinga už sielovadą savo
kultūrinėje aplinkoje ir turi pati skelbti Evangeliją, nes tai jos, o ne kieno
nors kito užduotis, ‒ tikino Marxas. ‒ Negalime laukti, kol sinodas pasakys,
kaip mes čia turime vykdyti santuokos ir šeimos sielovadą.“
Tačiau Vatikanas šį žingsnį priėmė
tylomis. Tik kardinolas Gerhardas Mülleris reagavo į šį įvykį, pareikšdamas
Prancūzijos katalikų savaitraščiui „Famille chretienne“, kad jokia vyskupų
konferencija negali koreguoti Bažnyčios mokymo”,
rašo Tomas Viluckas.
Pats apžvalgininkas Tomas
Viluckas šioje tikėjimo kovoje užimą savo nedviprasmišką poziciją:
“Kuo tokia ypatinga ši problema, kad dėl jos vyksta šie
aršūs debatai aukščiausiu lygmeniu, jog net kalbama apie skilimo Bažnyčioje
perspektyvą? Jei sinodo tėvai pritars siūlymams dėl Komunijos antrą kartą
susituokusiems, tai reikš, kad katalikybėje atsiras erdvė lytiniams santykiams
už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija,
lūžis svarstant lytiškumo klausimus.
Neseniai duodamas interviu italų jėzuitų leidiniui „La
Civiltà Cattolica“, Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas
(ilgametis Josepho Ratzingerio mokinys) pareiškė, kad Bažnyčios misija nėra
žvilgčioti į žmonių miegamąjį, bet būti su jais bendrystėje už vaišių stalo.
Prieš sinodo tėvus, priešakyje su popiežiumi, atsiveria
istorinė galimybė įtvirtinti tokios Bažnyčios viziją.”
Matome, kad šis katalikiškomis temomis pasisakantis apžvalgininkas
pasisako už tokią reformuotą Bažnyčią, kurioje lytinis santykiai bus laikomi nesakraliu aktu: “katalikybėje
atsiras erdvė lytiniams santykiams už Santuokos sakramento ribų. Tuo būdu įvyktų savotiška eroso reabilitacija, lūžis svarstant
lytiškumo klausimus.“
T.Viluckas mato viziją Bažnyčios, kurioje skaistumas nėra Santuokos sakramento ir
žmogaus prigimties kilnumo dalis. Ir šis kvietimas, panašus į 1969 metų
seksualinę revoliuciją Europoje, yra priešingas Kristaus ir Jo Apaštalų aiškiai įstatytai
Bažnyčios ir Santuokos sakramento sampratai.
„Todėl žmogus paliks tėvą bei
motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu. Šita paslaptis yra didelė, – aš
tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią. Taigi kiekvienas jūsų temyli savo
žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“ (Ef 5,31-33).
Šventojo Popiežiaus Leono XIII malda į Šv. Mykolą
Arkangelą primena tiesą apie mūsų laikais galingai veikiantį Bažnyčios
Nuodytoją ir jo kariauną:
„Šiandien į žemę jis pragaro ugnį lieja, norėdamas
Bažnyčią sunaikinti. Šiandien vėl pasikėlė šis priešas ir nuolatinis
galvažudys. Apsigaubęs šviesos angelo skraiste, jis visus slankioja su visais
piktųjų dvasių būriais, kad žemę sau pavergtų, kad Dievo ir Jo Sūnaus vardą
visur ištrintų, kad amžinajai laimei sutvertas sielas suviliotų ir į amžinąjį
pragarą įstumtų. Kaip purviną srovę lieja piktasis žaltys į apakusią,
sugedusią, žmoniją savo sugedimo nuodus, melo dvasią, bedievystę ir
pikdžodžiavimus, palaidumą, neskaistumą ir visas nedorybes. Klastingi priešai
su kartėliu ir nuodais maitina Bažnyčią, Kristaus Sužadėtinę, kad ją
sunaikintų, šventenybes išniekintų.“
Būkime drąsūs ir tvirti tikėjime ir maldoje.
Šėtono galva yra sutraiškyta. Su pasitikėjimo melskime Viešpaties kareivijų
vadą toliau Leonu XIII maldos žodžiais:
„Todėl pakilk, nenugalimasis vade, ir ateik
padėti Dievo tautai, kad atmuštų piktųjų dvasių antpuolius!“
0 komentarai