RSS
Facebook
Sustokime. Susimąstykime. Pažvelkime
į taip būtinai savą troškimą būti. Būti - tai reiškia neišnykti, vadinasi,
būti visada, amžinai. Todėl būtis yra
tvari. Pasiklauskime savęs: kas man yra savos žmogiškos savasties tvarumas? Paprastai
tariant, kaip būti tvariai? Kaip trokšti būti, kad būčiau tvariai ir
pilnatviškai, t.y. laimingai? Būtis yra
tvaraus žmogiškumo lūkesčio išsipildymas. (Lietuvių kalboje būtis yra veiksmažodinis daiktavardis nusakantis
būseną būti.) Kas gi yra manoji būtis? Privalu susižinoti.
Jeigu taip noriu būti, turiu ir
paklausti: kaip būti ir būti gerai? Lyg ir visi tą darome. Tačiau itin retas drįsta
paklausti, kas yra pati būtis? Kaip trokšti to, ko nepažinai? Visgi dauguma
su visa galinga žmonijos susižinojimo (suprask, informavimo) sistema gausmingai
paprieštaraus: yra aibė būdų, kaip būti gerai. Gyvenimo stilių ir savęs
tenkinimo būdų pasiūla čia pat užmušinėja tylų, bet esminį klausimą apie būtį.
Ir šis susipriešinimas mums
atskleidžia lyg dvejas priešgyniaujančias žinojimo rūšis. Tie, kurie drįsta
paklausti ir aiškintis, kas yra būtis šviesmiečiais nutolsta nuo tos masės
žmonių, kurie tiesiog tenkinasi lengvai patiekiamais tariamo įsibūtinimo būdais.
Klausimas apie būtį yra kartu išsivadavimas
iš netvarių būsenų sumaišties ir apsimelavimo netikrybių gasuoje. Galios ir
pasitenkinimo jusmai tėra laikinos melagingos tvarumo širmos. Jos visada
anksčiau ar vėliau žlunga.
Kita vertus, klausimas apie
būtį yra nuoširdaus ir tikro rūpesčio apie savąjį tvarumą išraiška. Ir čia
išryškėja dvejos viena kitai priešgyniaujančios žinojimo sampratos: laikinybės manymas ir tikrybės mąstymas.
0 komentarai