Mes gi, kurie ieškome Tiesos, keliame
pamatinį klausimus: kaip būti? Ir
todėl: kokiu geriausiu būdu žengti iš nežinijomo žinojimo link? Kaip geriausiai
kelti klausimą vardan Tiesos pažinimo? Kaip pripažinti savo nežinojimą ir
įsibūti į nuolatinio suklusimo būseną - idant stebėsena aprėpčiau būties
patirtis ir, galų gale, kildinčiau teisingus klausimus? Kaip būti vaiku, o ne išpuikiusiu
ir galios kaupimo rūpesčiuose paskendusiu suaugusiu?
Perkelkime vaiko būvį į savo
suagusiųjų protinės brandos lygį ir gausime protingą tarpusavio susibuvimą.
Pastarąjį išminties ieškojimą atradę graikai vadina διάλογος –(dialogos):
διά (dia:
per), λόγος (logos: protas, kalba). Didis graikų filosofas Sokratas
atskleidė dialogą kaip žinojimo
įgijimo būdą. Samprotaudami nuosekliai toliau ir mes atsiskleiskime, ką reiškia
būti proto branda ir kartu vaikiška nežinojimo nuostata gyvenančiu suaugusiu.
Kaip jau ir aptarėme, tiesoieška, t.y. tikras (ne bet kokių žinių) žinojimas tarpsta
nuostaba (tai tiesiog yra!) ir
klausimu apie priežastį (kaip tai gali
būti? kodėl?). Tačiau, kaip aptarėme, tiesoieška yra įmanoma tik pripažinus
savo nežinojimo bei visa siela giliai suklusus.
Iš tiesų, sunki tai yra būsena. Mat tiesoieškos pastanga veda link nuoširdaus
nusižeminimo ir galios sudievinimo išsižadėjimo. Mažas, arba savo tėvų priklausomybę
išgyvenantis vaikas gali lengviau tokioje būsenoje įsibūti, nes dar nėra smarkiai
pasiligojęs galios kaupimu. Tuo tarpu proto branda apdovanotas, tačiau vaiko
sielos nuostata tarpstantis žmogus gyvena itin sąmoningu suklusimo ir klausimo
kėlimu persmelktą gyvenimą. Nežinojimo – Nuostabos – Suklusimo – Klausimo būsena
išmintingas žmogus minta tarytum duona kasdienine.
Suklusimas įveda žmogų į nuolatinę tiesoiešką,
kurioje niekada nebus atovangos. Nes tai,
kas yra patirtis yra begalinė. Kaip ir begalinė yra Visata, ir visa Dievo
kūrinija. Kaip neprėpiama yra žmogaus proto galia.
O jei susikerta tiesoieškų keliai? Tiesoieškos
vedini žmonės ir susibūna tiesoieškoje. Jie tarpsta tarpusavyje klūstančiu
susibuvimu ir išsamiu klausimu apie tai,
kas yra. Juos ima jungti ir palaimingai pančioti samprotavimų saitai su tuo, kas yra – su begaline Būtimi – su Gėriu, Grožiu, Tiesa.
Tai ir yra dialogo prigimtis ir
stebuklas.
0 komentarai