Vytis Valatka. Sparnuotųjų sinodas

Ekranas šaipos – baigės karnavalas,
Ikaras sprunka – pergalės nebus.
Pasaulio planas, tvanas, kitas galas
Tavernoj snaudžia – reikalas skubus.

Surasim rojuj skilusį ąsotį,
Dar daušim, nebeskambinsim varpais –
Per daug saugu jų pataluos vėpsoti,
Gurkšnojant laukt, kol kraujas, gal, užkais...

Nes net ant kryžiaus užkeltam jau nebekaista,
Kai  valandą aušros sparnuotųjų pulkai
Jau ne vogčiom ragauja kaloringą maistą,
Karštai giedodami: „Šlovė, kad nelikai!“