Vaikui nežinojimas nėra grėsmė.
Tai – žinijimo kildinimo, o kartu ir dvasinio savęs įgalinimo (tapsmo) ir
įsibūvimo šiame pasaulyje (virsmo visuomenine būtybe) galimybė. Nežinojimo pripažinimas atveria nuostabos
galimybę. Nuostabos būsenoje protas įsivardija patirtyje atsiveriančius dalykus,
t.y. protas ima ieškoti atsako į jo gelmėje kildinamą pamatinį klausimą: kaip tai gali būti? Tačiau šis proto
keliamas klausimas yra, savo ruožtu, atsakas į pirminę nuostaboje atsiveriančią
patirtį – tai tiesiog yra!
Pirmiausiai mes stebimės, kad tai yra!
ir tuomet keliame klausimą kaip tai gali būti?
Klausinėkime toliau: iš kur
kyla ši nuostabos patirtis - tai tiesiog
yra! Žmogus yra esantysis. Ir jo
protas teigia jo paties ir viso, ką jis patiria esatį. Šis teigimas yra pamatinis to, kas yra atrasties įvykis. Žmogus ieško būti ir būti kuo labiau. Tai,
kas yra atrastis yra žmogui pamatinė savojo gėrio atrastis. Žmogui gi sava
ir yra tai, kas yra, nes žmogus visa
sava prigimti tetrokšta būti ir būti amžinai. Tai, kas yra artastis yra tiesiog Gėrio atrastis. Ir kartu Grožio atrastis. Nes žmogus iš
prigimties grožisi tuo, kas yra. Gėris skleidžiasi pavidalu, kuriuo siela
grožisi, o protas šią patirtį
įvardija ir teigia kaip Tiesą. Gėrio ir Grožio atrastyje žmogaus protas įsibūna tiesoieškoje, kuri vyksta
kaip paieška atsakų į jame tarpstančius būtinus
(nes būtiškus) rūpesčius: kas tai yra? ir kaip tai gali būti? Štai taip to,
kas yra, arba Būties patirtis mumyse
skleidžiasi Gėriu, Grožiu ir Tiesa. Iš tiesų, tai ir yra mums sava Amžinybės paieška.
Jeigu žmogus neieško būti, o tiesiog buvoja sau patogiose būsenose, jis daugiau nebesistebi. Jis tiesiog buvoja taip, kaip yra įpratęs. Jam patogu ir gera gyventi tik savaip apribotą gyvenimą. Kaip visada būsenoje protas miega ir tiesoieška neužsiima. Būties atrastis reikalauja naujos sielos visam, kas yra, atverties. Tik tada net ir įprasta patirtis prabyla naujomis to, kas yra, taigi, būties patirtimis.
Jeigu žmogus neieško būti, o tiesiog buvoja sau patogiose būsenose, jis daugiau nebesistebi. Jis tiesiog buvoja taip, kaip yra įpratęs. Jam patogu ir gera gyventi tik savaip apribotą gyvenimą. Kaip visada būsenoje protas miega ir tiesoieška neužsiima. Būties atrastis reikalauja naujos sielos visam, kas yra, atverties. Tik tada net ir įprasta patirtis prabyla naujomis to, kas yra, taigi, būties patirtimis.
Visgi didžioji dauguma žmonių
yra miegantys. Dažnas siekia žinojimo vardan galios pajautos. Tokie žmonės
gėrio patirčių godoja kaip nuosavybės. Gėrio įsisavinimo bet kokias pavidalais
tokios būtybės siekia vardan įsijautimo į galios būsenas. Kitaip jie nebemoka būti. Tiesos klausimo apie būtį tokie žmonės nekelia iš viso.
0 komentarai