Julius Keleras. Kurčnebylių porelė (I)

Taip dailiai bučiuotis
Negebėtų  netgi balandžiai.

Žodžiams nėra čia vietos.
Ji laiko jo ranką kavinėje,
tiesiog nesakydama nieko.

Iš kur tas vinguriuojantis
upėtakio šešėlis ant sienos?
Vos juntamai jis lyti jos plaukus.

Lyjant žvirbliai slepias po suoliuku parke.
O jiedu permirkę, regis, vandens lelijų
tankmes girdi plastant.

Akylai stebi viens kitą.
Ji nuleidžia akis, išsitraukia šukas
ir perbraukia plaukus jam.