Vytis Valatka. Kinikų receptas amžinajai civilizacijos ligai

Kinikų receptas šiandienai

Ankstesniame straipsnyje analizavome, kaip Antikos kinikų filosofinė mokykla konstatavo tuometinės civilizacijos ligą - malonumų pertekliaus medžioklę - ir kokius vaistus nuo tos ligos siūlė. Svarbu pastebėti, kad kinikų diagnozuota antikinės civilizacijos liga neaplenkia ir šiuolaikinės vartotojų civilizacijos. Dėl to abejonių nekyla. Abejonių kyla dėl kito dalyko: ar kinikų pasiūlytas vaistas gali būti tinkamas ir veiksmingas šiuolaikiniame pasaulyje? Juk net ir antikos laikais radikalaus saikingumo imperatyvas skambėjo gana neįprastai. Dar keisčiau jis nuskambėtų šiuolaikinėje civilizacijoje, kur žymiai daugiau poreikių, kur taip ištobulintas ir sudievintas vartojimas, kur žymiai greitesnis gyvenimo tempas ir t. t.

Tiesa, ir šiais laikais galima atrasti žmonių, maksimaliai apribojusių savo poreikius. Štai turiu vieną bičiulį filosofą, kuris jau 20 metų vaikšto tais pačiais batais ir tuo labai patenkintas. Visgi sunku įsivaizduoti, kad šių dienų žmogus prabiltų nežinomo antikos kiniko žodžiais: „Mano drabužis – skitiškas plonytis apsiaustas, avalynė – mano paties kojų padai, guolis – visa žemė, o stogas – visas dangus“.

Tenka pripažinti, kad nuolatinis vartojimas, nuolatinis malonumų vaikymasis, greitas gyvenimo tempas, noras būti, turėti, daryti daugiau ir greičiau sekina ir vargina šiuolaikinį žmogų, neleidžia jam pasitenkinti papraščiausiais dalykais, jausti gyvenimo džiaugsmą, patirti akimirkos grožį; sėja nuolatinį nerimą ir baimę nespėti, nepavartoti, neturėti. Viena priemonių šioms negerovėms sušvelninti galėtų būti saikingesnio gyvenimo pasirinkimas, kitaip sakant, vartojimo mažinimas. Taip, šiuolaikinis žmogus įpratęs daug norėti, turėti ir vartoti. Bet juk galima tiesiog pabandyti gyventi saikingiau, atsisakant to, kas nėra būtina, neišvengiama, to, ką galima atidėti rytojui, o atėjus rytojui, galbūt ir iš viso atsisakyti. Bet kokiu atveju bent minimalus saikingumas, minimalus vartojimo sumažinimas bent minimaliai pagerintų gyvenimo kokybę, įvesdamas daugiau sveikatos, ramybės, pastovumo ir elementaraus džiaugsmo. O ir įvairios globalios bei lokalios krizės nebebūtų tokios grėsmingos.

Saikingumas šiandien – per kartus vaistas?

Regis, kinikų siūlytas vaistas savo originalia – radikaliąja – forma nelabai tiktų šiuolaikinei civilizacijai. Vaizdžiai kalbant, tai būtų tiesiog per karti ir kieta tabletė pakankamai lepiam šiuolaikinio pasaulio piliečio skrandžiui. Kita vertus, švelnesnis ir minkštesnis šios tabletės variantas galėtų prisidėti prie amžinojo civilizacijos negalavimo sušvelninimo. Tiesa, ne išgydymo, bet bent jau sušvelninimo. Tad ne radikali, o žymiai švelnesnė saikingumo forma, kurią galėtume pavadinti tiesiog saiko visame kame jutimu; ne maksimalus poreikių apribojimas, o tiesiog vartojimo sumažinimas galėtu tapti modernia profilaktikos priemone.

Kinikai savojo radikalaus saikingumo siekė per askezę – kūno bei sielos pratybas. Kaip gerai žinoma, be mokymosi ir pratybų jokioje veikloje negalima pasiekti gero rezultato. Jokia išimtis čia nėra ir saikingumas. Tiesa, siekiant jau nebe maksimalaus poreikių apribojimo, o tiesiog saiko visame kame jutimo, kinikų akcentuotas mokymasis iškęsti šaltį, karštį, badą ir troškulį jau nebetenka ankstesnio aktualumo. Tačiau kūno lavinimas mankšta, ištvermės pratimais ir fiziniu darbu bei sielos lavinimas mokslu ir literatūra ir šiandien veda į saiko pajautą ir nuostatą. Tad galima teigti, jog kinikų askezė, atėmus iš jos radikalųjį matmenį, gali tapti vienu kelių į šiuolaikiniam pasauliui aktualų saikingumą, t. y. vartojimo mažinimą.

Vytis Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universteto filosofijos ir komunikacijos katedros profesorius.