RSS
Facebook
Dieve, mano Dieve, pažvelk į mane – kodėl mane apleidai? Toli nuo manojo išganymo - mano nusižengimų žodžiai. Mano Dieve, [tavęs] šauksiuosi per dieną, bet neišklausysi; [šauksiuosi] naktį ir [tai darysiu] ne dėl savojo kvailumo. O tu gyveni savo šventojoje vietoje, Izraelio šlove. Į tave viltį sudėjo mūsų tėvai; sudėjo viltį – ir juos išlaisvinai. Tavęs šaukėsi – ir buvo išganyti; į tave viltį sudėjo – ir nebuvo sugėdinti. Betgi aš esu kirminas, o ne žmogus; esu žmonių gėda ir tautos atstumtasis. Visi, kas mane matė, mane paniekino; [pašaipiai] kalbėjo lūpomis ir [paniekinamai] kraipė galvas: „[Jis] vylėsi Viešpačiu, lai [Jis] jį gelbsti, lai išlaisvina jį, kadangi nori jam gero“. Išties jie mane apžiūrinėjo ir į mane spoksojo, pasidalino tarpusavyje mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtus. Išlaisvink mane iš liūto nasrų, ir iš vienaragių ragų išlaisvink manąjį nusižeminimą. Tie, kurie bijote Viešpaties, garbinkite jį; visa Jokūbo sėkla, šlovink jį. Viešpačiui bus pranešta apie ateinančią kartą, ir dangūs skelbs jo teisingumą. Tautai, kuri gims; kurią padarė Viešpats. (Psalmė 21, 2-9, 18, 19, 22, 24 et 32).
Iš lotynų kalbos vertė V. Valatka
Kitus Sekmadienių ir Iškilmių Šv. Mišių lotyniškuosius tekstus ir jų vertimus rasite čia.
0 komentarai