Sausio 13-osios 25-mečiui. Bronius Krivickas. Dovydas ir Galijotas

1991m. sausio 13 d. naktį Lietuva stovėjo it Dovydas prieš Galijotą. Ir šie žodžiai - be jokios pompastikos. Juk tuo metu neperdaug kas tikėjo, kad Dovydas išstovės. Bet atstovėjo, išstovėjo ir nugalėjo. Tiesa, iki tos pergalės driekėsi labai ilgas kelias. Vienas to kelio tiesėjų - poetas, prozininkas, publicistas, literatūros bei teatro kritikas ir partizanas Bronius Krivickas (1919-1952). Jo atminčiai, Lietuvos garbei ir mūsų visų ateičiai maloniesiems arche.lt skaitytojams dovanojame B. Krivicko eilėraštį. Apie tuos pačius Dovydą ir Galijotą, kuriems neabejotinai tenka nuolatos grumtis. Eilėraštis parašytas 1951 metais. Iki 1991 01 13  buvo likę dar  40 metų...

Šarvo žvynas ant manęs nešvyti

Ir nekabo kardas prie juosmens.

Mano rankoj tik lazda piemens

Ir svaidyklė akmenim svaidyti.

Kalnuose palikęs savo bandą,

Į stovyklą karo ateinu,

Nes tenai, ganyklose kalnų,

Aš girdėjau tą gėdingą gandą,

Kad visoj tautoj jau nėr kas gina

Vardą vieno iš visų dievų,

Kurs, sukūręs mus kvapu savu,

Šviest mum siunčia saulę ir sietyną.

Iš gėdos jutau, lyg liestų veidus

Geležis, įkaitus raudonai:

Tik dėl Jo širdis taip mirtinai

Tegalėjo būti įsižeidus.

Ir todėl štai prieš tave aš stosiuos!

Nors žinau: ranka man per silpna...

Bet lyg žaibo žvilganti liepsna

Dega pyktis sielos įžeistosios!

Miesto mūrus persmeigti įstengia

Tavo rankoj geležis baisi.

Tu į kalną panašus esi,

Kurį žvynas metalinis dengia.

Bet kaip baisią tu turėtum galią,

Nepabūgsiu jos aš niekados,

Nes vis viena mirčiau iš gėdos,

Jeigu lenkčiau Jo šmeižikui kelią.

O Jehova, stiprink ranką kario,

Kurs galingas vien Tavu vardu!

Pulki, prieše, ietim ir kardu,

Denkis skydu, tartum vartais vario!

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Ir išdidęs milžinas pakilo,

Saulėj šarvais žerdamas ugnis.

Ir stambus it skydas smilkinys

Nuo svaidyklės vieno smūgio skilo.