nes tasai,
kuris jumyse,
didesnis už
tą, kuris pasaulyje.
Jie yra iš
pasaulio,
todėl kalba
apie pasaulio reikalus, ir pasaulis jų klauso.“ (1 Jn 4, 4-5)
Yra
tie, kurie iš Dievo; ir yra tie, kurie - iš pasaulio. Dažnai apie mus sakoma,
kad esame „nukritę iš dangaus”, nes
nelabai suprantame apie pasaulio reikalus. Mus žemina pasaulio puikybė. Mes
pasauliui esame niekas. Nes mes nesame stiprūs ir vikrūs pasaulio gėrybių ir
visokios puikybės turguje.
Ir
visgi mes teisiame pasaulio puikybę vien tuo, kas esame. Mes esame Dievo vaikai,
nes nešame į pasaulį Dievo šviesą, kuri Dievo vardu teisia nuo Kūrėjo dėl puikybės
nusigręžusį Šviesanešį (Liuciferį). Vien šiuo liudijimu mes teigiame, kad
pasaulio nėra. Nes „šviesa spindi tamsoje, ir tamsa
jos neužgožė.” (Jn 1,5)
„Nes visa, kas pasaulyje,
tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė,
o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
Praeina pasaulis ir jojo geismai.
Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.” (1 Jn 2,16-17)
Vienas žmogus garsiai paklausė: “kas aš toks, kad teisčiau kitus”.
Nevalia žmogui teisti. Dievas teisia. Ir
savo didžiają Įsikūnijimo malone tai daro jau DABAR. Todėl pasaulis ir nekenčia
Dievo vaikų, kurie neša Visavaldės Būties šviesą ir naikina puikybės niekybę. Pats
Dievas Viešpaties Kristaus krauju nuteisintame ir Šventosios Dvasios pašventintame
žmoguje jau DABAR teisia mirtį ir visus žmonių padarytus mirties darbus.
Kaip Dievo žmonės teisia pasaulį?
Viešpaties Aukos galia Dievo vaikai miršta pasaulio puikybei kaip
pasatarosios neapykantos aukos ir Prisikėlimo malonės galia apšviečia pasaulį
tikrąją šviesa (1 Jn 1,5) – lieja į pasaulį Būtį ir traukia pasaulį Būti.
Kas yra Būtis?
Būtis yra Dievo valia, kuria Jis įbūtina kūrinijos esatį.
Ar „pasaulis” ir „kūrinija”
yra ne tas pats?
Kūrinija yra tai, ką sukūrė Dievas; o „pasaulis”
(Apreiškime naudojamo žodžio prasme) yra Šviesanešio (Liuciferio) puikybės ir
iš jos kilusios mirties, žmogaus mirties darbų iškreiptas pasaulis.
Pasaulis kenčia savo nebūtį, todėl jis gviešiasi mirtinai „pilnatviškų”
vaizdinių. Tokiu būdu bėgdami nuo paklusnumo Kūrėjui, vienintelio Pilnatvės šaltinio,
puikybės žmonės įtikinėja save esą visagaliai „būties”
turėtojai.
Mes gi gyvename ne kūno geismais, ne akių geismas ir ne gyvenimo
puikybe, bet „per Jį, su Juo ir Jame” įsitvirtiname mus įbūtinančioje ir
mus šventinančioje Tėvo valioje.
Tėvo valia YRA visada. Todėl mes ESAME tikrąja šio žodžio prasme.
Tuo tarpu pasaulis nyksta Dievą atmetusioje NE-būties tamsoje.
Šiandien liturginę Pelenų dieną mes ryžtingai žengiame iš tamsos į
Dievo šviesą.
Į vidinę dykumą, kur slaptoje susitinkame su mus mylinčiu Tėvu (Mt
6,4).
mk
0 komentarai