RSS
Facebook
Artėja Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis. Apie lietuvių tapatybę ir vienybę pokalbis su pasaulio lietuviams puikiai pažįstamu architektu, grupės „Antis“ lyderiu ir dainininku, vienu Lietuvos Sąjūdžio lyderių Algirdu KAUŠPĖDU.
Pasaulyje, už Lietuvos ribų, gyvena daugiau nei vienas milijonas trys šimtai tūkstančių lietuvių. Esate Pasaulio Lietuvos idėjos šalininkas... Neseniai vienoje televizijos laidoje, kalbėdamas apie Lietuvą ir jos ateitį, užsiminėte, kad matote didžiulį rezervą – Pasaulio Lietuvą, arba kitaip tariant – globalią Lietuvą. Kvietėte permąstyti Lietuvos koncepciją. Ką turėjote omenyje? Kas Jūsų akimis yra ta „Globali Lietuva“?
Taip, esu Pasaulio Lietuvos entuziastas. Dar 1989 metais „Roko maršui per Lietuvą“ sukurtoje dainoje „Lietuvos valstybė“, gal ir nesąmoningai, dainavau „Lietuvos valstybė – Pasaulio Lietuva!“. Todėl terminas „Globali Lietuva“ man yra kiek šaltokas ir ne visai suprantamas. Negi mes tikime, kad Lietuva yra ar taps globaliu, pasaulį formuojančiu reiškiniu? „Pasaulio Lietuva“ kur kas poetiškesnis ir laisvesnis pavadinimas. Tai reiškia, kad Lietuva yra atvira Pasaulio valstybė, priklauso Pasauliui. Dar papraščiau – Lietuva gyvena kartu su Pasauliu po viena Saule (Po Saule – Pa Saulis). Čia turiu omenyje Lietuvos integraciją į Pasaulį – kuo daugiau būsime Pasaulyje, tuo daugiau Pasaulio bus Lietuvoje. Nebijau globalizacijos – tai greičiau galimybė negu grėsmė, bet su viena sąlyga, kad esame ir liksime savimi.
Dvidešimt pirmajame amžiuje viskas vėl pasikeitė ir Lietuva, siekdama tvarumo, turi laikytis proaktyvios gyvenimo strategijos. Ne užsidaryti nuo Pasaulio į lietuvišką rezervatą, o kurti naują Pasaulio Lietuvą. Valstybės galias lemia ne vien geografiniai - teritoriniai veiksniai, bet ir žmogiškieji ištekliai. Kokia būtų Lietuva, jei joje negyventų lietuviai? Tokia, kokia šiandien yra Prūsija, – tik istorinis faktas. Kokia būtų Lietuva, jeigu lietuviai Lietuvoje gyventų uždaryti už geležinės sienos? Sovietų Lietuva, ir tai taip pat jau istorija. Taigi, Pasaulio Lietuva turi būti suderinta, vientisa ir darniai veikianti moderni, galime pavadinti globali, sistema.
Mums brangi mūsų Tėvynė, mūsų žemės ir mums brangus kiekvienas lietuvis, gyvenantis Lietuvoje ir Pasaulyje.
Vyresnioji karta puikiai pamena, kai prieš dvidešimt penkerius metus, 1987-ųjų liepą, grupė jaunų muzikantų pradėjo neregėtą sovietų imperijoje akciją – Roko maršą per Lietuvą. Triukšmingai kvietėte Laisvę sugrįžti į Lietuvą. Ir Jums pavyko! Nors ta laisvės kaina buvo didelė, pareikalavo kraujo ir aukų. Ar pamenate, kokie jausmai užplūdo tą Lietuvai lemtingą 1990-ųjų Kovo 11-ąją? Kokią tada įsivaizdavote Lietuvą?
Žinoma, džiaugsmui nebuvo ribų. Atrodė, kad Lietuva tapo spalvingesnė, ryškesnė..., nors tą naktį lijo lietus. Buvome susitelkę ir nepaprastai drąsūs. Sovietų funkcionieriai dar kurį laiką negalėjo suprasti ir patikėti, kas įvyko... ir dar “vsio zakonno“ (viskas teisėta) Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą pasirašė teisėtai išrinkti deputatai. Mes juos pergudravom. Sovietams beliko tik grubi karinė jėga... Bet jie nesiryžo paskandinti Lietuvos kraujyje.
Kokie jausmai užplūsta dabar, Kovo 11-osios 25-ųjų metinių išvakarėse?
Per dvidešimt penkerius metus Lietuva padarė milžinišką pažangą. Šiandien, kai rankose laikau euro monetą su Vyčio herbu, jaučiu pasididžiavimą savo žmonėmis, kurie sugebėjo tapti 100 procentų europiečiais. Galime pasakyti, kad tapome Europos Lietuva. Man patinka Europos įvairovė ir Europa su Lietuvos prisijungimu taip pat laimėjo - tapo dar sodresnė. Niekas nesiruošia su integracija prarasti bent dalies savo tapatybės – priešingai, kuo globalesnis pasaulis, tuo turi būti stipresnė tautos savastis.
Vasarą Prienuose, Visuomenės harmonizavimo parke vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime diskutavote apie zombius, surengėte net teatrališką pranešimą „Zombiai puola Lietuvą“. Kaip atpažinti tą šiandieninį zombį, kuo jis ypatingas?
Zombiai yra tarp mūsų ir mumyse gyvenantys negyvėliai. Tai tam tikros programos, virusai, kurie verčia žmones būti vergais. Tai ideologijos, religiniai fanatikai, stereotipai, prietarai, sąmokslo teorijos, priklausomybės ir t.t. Visa ką mes priimame ir darome nesąmoningai, todėl, kad taip reikia, patogiau, saugiau. Būti negyvėliu daug paprasčiau, nei gyventi, nes gyventi reikia drąsos, reikia rizikuoti, išlipti iš savo patogaus karsto ir atsiverti. Būti savimi reiškia gerbti save, savo gyvybės dovaną, savo žmoniškumą.
Esate apdovanotas už patriotizmo skatinimą tarp jaunimo. Kokia būtų Jūsų žinia šiandieniniam Lietuvos jaunimui, kuris jau gali save drąsiai vadinti pasaulio žmogumi, kuris užaugo ir subrendo laisvoje Lietuvoje?
Tikiu jaunimu ir laukiu – nesulaukiu, kada jaunimas pradės aktyviau reikštis visuomenės gyvenime, politikoje. Turime puikiai išsilavinusį jaunimą: ES užimame pirmaujančias pozicijas pagal išsilavinusių jaunų žmonių skaičių. Jaunimui reikia drąsiau žengti į gyvenimo sceną. Burtis, organizuotis, diskutuoti, formuluoti savo vertybes ir tikslus. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga puikus pavyzdys, kiek galima nuveikti būnant kartu.
Keliaujate po pasaulį, dalyvaujate susitikimuose su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Kokie Jūsų pastebėjimai apie Lietuvos diasporą?
Tai nepaprastai šilti susitikimai. Sutikau nepaprastai daug gražių žmonių. Džiaugiuosi, kad lietuvių bendruomenės yra telkiamos užsienyje dirbančių Lietuvos diplomatų, įvairių užsienio lietuvių organizacijų ir fondų pastangomis. Kuo daugiau kultūros, verslo bendradarbiavimo projektų – tuo bus gyvesnė Lietuvos diaspora užsienyje. Turime investuoti į Pasaulio Lietuvos gyvastį – darbais, pinigais ir tiesioginiais kontaktais. Keliaukime, draugaukime, kvieskime ir palaikykime vienas kitą.
Pakalbėkime apie lietuvišką tapatybę. Esate sakęs – būti, vadinasi turėti tapatybę. Tapatybės neturintį padarą vadinate Zombiu. Paskutinė užsienio lietuvių apklausa parodė, kad tapatybės išsaugojimas svarbus net 79 proc. užsienio lietuvių. Kas jums yra tapatybė ir ką ji reiškia po pasaulį išsibarsčiusiems tautiečiams?
Džiaugiuosi, kad tapatybės išsaugojimas daugeliui užsienio lietuvių yra svarbiausias klausimas. Tapatybės šaknys – istorinė atmintis, kalba, kultūra, religija, pilietybė. Tačiau reikia suprasti, kad tautos tapatybė yra kintantis, besivystantis dalykas. Kiekviena karta turi įnešti savo indėlį į tautos tapatybės gyvasties palaikymą. tapatybės plėtra, atsinaujinimas – būtina klestinčios, autentiškos, aktualios tapatybės sąlyga. Pasaulio Lietuva turi unikalias galimybes visiems lietuviams kartu po šakelę auginti vešlų lietuviškos tapatybės medžio vainiką. Būti ir kurti! Štai modernios Pasaulio Lietuvos šūkis. Būti reiškia turėti šaknis, integruotis į pasaulį. Kurti reiškia nepaliaujamai tobulėti ir atsinaujini.
Ar nematote priešpriešos tarp „globalios“ ir „lokalios“ Lietuvos?
Matau ir tai yra nemenka problema. Dar yra nemažai skirstančių lietuvius į „vietinius“ ir „emigrantus“. Teigiama, kad emigracija yra totalus blogis ir emigrantai yra nepatriotiški ekonominiai pragmatikai. Nesutinku su tokiu požiūriu. Moderniame pasaulyje žmonių migracija yra toks pat normalus reiškinys kaip idėjų, prekių ar kapitalo judėjimas. Galime tik pasidžiaugti, kiek daug lietuvių po visą pasaulį ieško, keliauja, mokosi, kaupia patirtį. Stovintis vanduo genda. Problema ne migracijoje, o Lietuvoje. Kai turėsime daugiau pagarbos žmogui, darbui, kūrybai, savivaldai – migracija pasuks Lietuvos pusėn.
Kaip manote, kas gali sutelkti lietuvius? Gal jau sąmoningai galime kurti ateities Lietuvą? Gal jau subrendome susitelkti ne tik grėsmės akivaizdoje?
Yra tik du motyvatoriai: baimė ir meilė. Baimės kelias veda į zombių visuomenę, kur teisus tas, kuris moka stipriau gąsdinti. Deja, baimės pasaulyje yra labai daug – baime remiasi „išgyvenimo strategija“. Viliuosi, kad lietuviai žingsnis po žingsnio sąmonėdami pasirinks meilę – „sugyvenimo strategiją“.
Lietuvoje Kovo 11-osios renginiai šiemet vyks visą mėnesį. Ar jau žinote, kaip Jūs švęsite Nepriklausomybės atkūrimo šventę? Gal pasaulį ta proga išvys nauja „Anties“ daina?
Kovo 11-ąją pasitiksiu Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje, kur „Antis“ sugros šventinį solo koncertą. Koncertas bus labai atviras, tarsi bendras pokalbis ir džiaugsmas. Kas tuo metu būsite Klaipėdoje, nuoširdžiai kviečiu prisijungti. Nauja daina jau gyvena mano širdyje, bet kada ji išdrįs išeiti į pasaulį –žino tik Kūrėjas.
Sveikinu visus, bičiuliai, su fantastiška švente – jau 25 metai gyvename laisvi!
Baigsiu savo palinkėjimą poeto Evaldo Morkūno žodžiais:
– Mes mylime, mes žinome kodėl,
Nusiviliam, bet norime mylėti vėl.
Mes mylime, mes žinome kodėl,
Mes mylime – mes žinome kodėl! “
Taigi, gal ir gims tokia daina…
- Dėkui už pokalbį.
Šaltinis: Facebook paskyra „Globalus tinklas Lietuvai - Global Lithuania Network“
0 komentarai