RSS
Facebook
„Dabar apreikšiu
jums visą teisybę, nuo jūsų nieko nenuslėpdamas. Tai jau esu jums paskelbęs,
sakydamas: 'Karaliaus paslaptį dera užslėpti, bet Dievo darbus reikia apreikšti
su derama pagarba'. Taigi, kai
tu, Tobitai, ir Sara meldėtės, aš liudijau judviejų maldą VIEŠPATIES Šlovės
akivaizdoje. Panašiai būdavo, kada tik laidodavai mirusius. O tada, kai tu nedelsdamas atsikėlei
nuo stalo ir palikai pietų valgius, kad nueitum ir palaidotum mirusį, aš buvau pasiųstas tavęs išmėginti. Tuo pačiu metu Dievas
pasiuntė mane išgydyti tavęs ir tavo marčios Saros. Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių
angelų, kuriems leista tarnauti VIEŠPATIES Šlovės akivaizdoje“.
Abudu buvo
apstulbę. Jie puolė kniūbsčia, nes buvo baimės apimti.
„Nebijokite, – jis
tarė jiems, – ramybė su jumis! Dabar ir visados dėkokite VIEŠPAČIUI! Juk aš,
būdamas su jumis, to nedariau savo nuosprendžiu, bet vykdžiau Dievo valią.
Šlovinkite jį kasdien ir visados. Giedokite jam giesmę! Nors matėte mane
valgant ir geriant, iš tikrųjų aš nevalgiau ir negėriau. Ką jūs matėte, buvo
regėjimas. Dabar tad kelkitės nuo
žemės ir šlovinkite Dievą. Štai aš žengiu pas tą, kuris mane pasiuntė.
Užrašykite į knygą visus šiuos, jums įvykusius, dalykus“. Jam pakilus į orą,
jie atsistojo ir nebegalėjo jo daugiau matyti. Jie šlovino Dievą giesmėmis, dėkojo
jam už tokius jo nuostabius darbus, kai Dievo angelas buvo jiems pasirodęs.” (Tob
12,11-22)
Angelas yra Dievo
pasiuntinys. Jis neša Dievo kūrinijai dovanojamą gėrį. Angelas ateina pas
žmogų, kad dovanotu gėriu nukreiptų išganomą žmogaus sielą Dievop. Šitai matome
ir Tobijo ryšyje su Arkangelu Rapolu.
Malda į Šventąjį Rapolą
„O dangiškasis
gydytojau ir ištikimasis palydove, šventasis Rapolai, Tu vyresniajam Tobijui
grąžinai regėjimą, o jaunąjį vedei visais jo pradėtos kelionės takais bei
išsaugojai sveiką. Būk mano kūno ir sielos gydytojas, nuvyk nežinojimo tamsą,
nuolatos lydėk mane pavojingoje šio gyvenimo kelionėje, kol nuvesi mane į
dangaus tėvynę. Amen.“
Sigitos paveiksle
kaip tik įžvelgiame šią Arkangelo paslaptį. Dievo gėrio dovanotojas atneša
žmogui jį PATĮ, t.y. Dievo jam dovanojamą gėrį. Paveiksle skleidžiasi trys
ryškios spalvos: raudona, juoda, balta. Pats Arkangelas Rapolas yra nuostabiai būtent
juodos spalvos! Kodėl? Juk juoda spalva yra mirties spalva ...
Nesibaidykime juodos
spalvos. Vienuolystė, angeliškas gyvenimas šioje žemėje, yra taip pat juoda –
ir fizine prasme, ir dvasine prasmėmis. Vienuolio įžadai įveda krikščionio
sielą į intensyvų gyvenimą Kristaus Kryžiuje. Tai – intensyvi mirtis Kristuje
vardan vienuolišku gyvenimu išgyvenamo Kristaus prisikėlimo. Sakramentiniai
apdarai simbolizuoja būtent šį slėpinį: juodas apdaras yra vienuolio kapas,
kuris atvesdina vienuolį į prisikėlimo grožį, išsiskleidžiantį sakramentiniame vienuolių
gyvenime - liturgijoje. Tokiu būdu ne žmogus vienuolyje, bet Kristus tarpsta
šventumu mirštančioje ir prisikeliančioje sieloje.
Būtent šį slėpinį ir
simbolizuoja Sigitos nutapytas Arkangelas Rapolas, akivaizdžiai aprėdytas
vienuoliško choro drabužiais. Arkangelas neturi ‚savęs‘. Jis išpildo savo
dieviškąją misją - neša žmogui dar prieš pasaulio sukūrimą Dievo mintyje
sutelktą jo dangiškąją savastį.
Balta spalva juodame
Arkangelo figūros fone išduoda lyg žmogaus formą. Tai – dangiškoji žmogaus
savastis, dangiškoji sielos forma, Danguje įrašytas vardas. Tik dėl šios
formos, dėl šio vardo – angelas rūpinasi žmogumi: sugrąžinti sielą į Dievo ,nuo
pradžios‘ (plg. 1 Jn 1,1) sukurtą jai
savą būvį. Raudona gi spalva yra Dievo palaimos ir kartu šventojoje liturgijoje
žydinti spalva. Pažvelkite, kaip iš po Arkangelo rankos sklinda ši palaima. Pažvelkite,
kaip ši palaima smelkiasi iš už Arkangelo nugaros. Palaima persmelkia „juodąjį“
pasiuntinį, nes jis neturi ‚savęs‘, savojo ‚ego‘.
Dievo palaima
skleidžiasi per palaimingą Pasiuntinį, kuris neša žmogui Dievo malonę –
palaimingą būvį Dievo Amžinybėje.
mk
0 komentarai