Sugrįžtantys dvarai. Jakiškių dvaras - „ne dvaras, o džiazas“

"Ne dvaras, o džiazas", - žavisi dažnas, apsilankęs Joniškio rajone esančiame Jakiškių dvare. Ir iš tiesų šias erdves pamėgo džiazo muzikantai, jos įkvepia dizainerius, fotomenininkus. Kas matė pasaulio vertybių, čia jaučia Italijos dvelksmą. O dvaro šeimininkė Meilė Zaleckienė prisipažįsta iš pradžių gerokai gėdijusis „viso šito džiazo", ypač po apsilankymų prabangiai restauruotuose dvaruose. Restauruotų, prabangių dvarų Lietuvoje jau yra. O tokį, kuris būtų kitoks, išlaikęs savastį, sunku rasti.
 
Dvarą, tapusį kultūros židiniu ir menininkų, vestuvininkų pamėgta vieta, parodė giminaitis. Jakiškių kaime Meilė niekuomet nebuvo buvusi, nors jis vos už keliolikos kilometrų nuo Joniškio, kuriame su šeima gyvena jau daug metų. Jakiškiais susižavėjo nė nepamačiusi dvaro pastato.
 
"Nieko neišmaniau apie autentiškumą, meninę vertę, tačiau pradėjau naktimis sapnuoti tą dvarą. Visko prisiklausiau – ir prieštaravimų, ir pritarimų", - prisimena dvarininkė.
 
Nusipirko. Pakeitė stogą. Iškuopė susikaupusį šlamštą. Sutvarkė dvaro aplinką. Nušvito dvaras, tačiau išseko sunkiai uždirbti pinigai. Dabar dvaro tvarkymo darbai vyksta gerokai lėčiau. Moteris sako čia paliekanti ne tik savo atlyginimą, bet ir visą laisvą laiką.
 
Dvare išliko 1898 m. statyti rūmai ir ledainė. Vokietijos dvarininkas Koškolis pastatė šiuos rūmus kaip vasaros rezidenciją. Senieji gyventojai pamena, kad dvarininkai čia dažniausiai lankydavosi šiltuoju metų laiku - ilsėdavosi, pramogaudavo.
 
Jakiškių dvaro rūmai. Nuotrauka Dianos Varnaitės Dvaro šeimininkė Meilė Zaleckienė pasitinka svečius. Nuotrauka Dianos Varnaitės Jakiškių dvaro rūmai. Nuotrauka Dianos Varnaitės Dvaro rūmų durys. Nuotrauka Dianos Varnaitės Jakiškių dvaro ledainė. Nuotrauka Dianos Varnaitės
 
 
Čia daug laiko praleisdavo dvarininko dukros Rūta ir Mėta Koškolytės. Vyresni žmonės pamena, kad iš miesto grįžusias seseris pasitikdavo pulkas kaimo vaikų. Visi gaudavo saldainių ar kitokių skanėstų. Viena seserų buvo prisijaukinusi stirnaitę. M. Zaleckienė turi nuotraukos kopiją, kurioje užfiksuota, kaip ji šeria stirnaitę iš rankos. Sutapimas, kad M. Zaleckienė taip pat turi dvi dukteris. Viena jų kadaise parsinešė mažą suvargusią katytę, kurią išprausė, pamaitino ir priglaudė visam laikui. Ir vardą ponišką davė - Koškolė.

Fotomenininkas Alis Balbierius, dalyvavęs plenere Jakiškių dvare vėliau parašė: Kalbant apie Lietuvos atgimstančius dvarus ir jų kultūrą, čia aiškios dvi takoskyros – pirma: „naujųjų lietuvių" privatumas ir turto demonstravimas ir antra, daug svarbesnė ir įdomesnė: dvarų kultūros atgaivinimas ir bandymas tuos dvarus įkultūrinti į dabartį, susieti praeitį su dabartimi, pritraukti įvairių kūrėjų su savo kūryba. Jakiškių dvaro naujosios savininkės Meilės Zaleckienės (nuo 2005 m.) svajonė – kad dvare klestėtų kultūra visomis savo įmanomomis formomis. Tai liudija ir čia vykę įvairūs menininkų plenerai, koncertai ir kiti renginiai. Belieka palinkėti, kad naujosios dvaro savininkės Meilės Zaleckienės ir jos dukters Ievos, regis, farmacininkės specialybę jau ketinančios „iškeisti" į fotografės, svajojimai pildytus – kad dvare nuolat šurmuliuotų įvairių sričių menininkai, aidėtų muzika, o didžiulių kambarių – menių – sienos nebesutalpintų paveikslų ir fotografijų... To link ir bandoma eiti, ir jau dabar Jakiškių dvaras tampa įvairių sričių menininkams žinoma kūrybos ir laisvės sala, ir tas ėjimas yra šviesus, sveikintinas ir visaip palaikytinas.

Menininkus žavi ne tik meniška dvaro dvasia, bet ir jo šeimininkė Meilė Zaleckienė. Moteris sako, jog iš jos prasta dailininkė, tačiau menininkus gerbia, žavisi jų darbais ir mielai į dvarą priima įvairiausio meno atstovus.

Čia nuo pat pavasario iki rudens Meilė su Jordanu pasitinka ir palydi saulę, geria kavą, pietauja. Ir laukia svečių – romantikų ir praeities mylėtojų, kuriuos senas dvaras ne baugina griuvėsiais, o įkvepia kūrybos mintims.

Jakiškių dvaras atgaivintas ir jau priima lankytojus

Jakiškių dvaras – tai puiki vieta neeiliniam renginiui, kur dar nenusitrynę spalvingos dvaro istorijos pėdsakai. Dvaras nerestauruotas, todėl vis dar autentiškas. Jakiškių dvaras žavi menininkus – čia vyksta kultūros ir meno renginiai, filmuojami filmai, o atvykstančius svečius pasitinka nuolatinė tapybos paveikslų paroda, suteikianti dvarui bohemišką atspalvį.

Dvaras taip pat atkreipia dėmesį ir tų, kurie ieško įdomios, kūrybiškos ir nestandartinės vietos vestuvių iškilmėms. Pobūviui vienoje salėje dvaras sutalpina iki 50 žmonių, o furšeto tipo – apie 100. Antras rūmų aukštas – su miegamosiomis vietomis.

Jakiškių dvaro sodybą žino daugelis menininkų, kuriuos nerestauruotas, romantika dvelkiantis statinys įkvepia kūrybai ir saviraiškos ieškojimams bei atradimams. Kultūros centru tampančiame dvare kasmet vyksta Žiemgalos dailininkų plenerai, džiazo projektai bei koncertai, čia neretai atvažiuoja poetai ir fotografai, meniškose nuotraukose įsiamžinti norintys jaunavedžiai.
 
Jakiškių dvaro rūmų vidus. Nuotrauka Dianos Varnaitės Jakiškių dvaro rūmų vidus. Nuotrauka Dianos Varnaitės Dvaro rūmų grindys. Nuotrauka Dianos Varnaitės Jakiškių dvaro rūmų vidus. Nuotrauka Dianos Varnaitės Jakiškių dvaro rūmų vidus. Nuotrauka Dianos Varnaitės
 
 
Vaikštinėjant po Jakiškių dvarą galima pasidžiaugti ir pasigrožėti čia kūrusių menininkų darbais. Sienos nukabintos dailininkų paveikslais, fotografijomis, ant pianino, stalų puikuojasi floristės Miglės Plukienės augalų kompozicijos. Langus ir palanges papuošė pati Meilė. Gera draugė keramikė Regina Mataitienė patarė pasisiūti draperijas ir jas nuo karnizų nuleisti žemyn, o palanges papuošti medžio šakelėmis, žvakidėmis. Šios detalės sušildo ir pripildo jaukumo didelius ir labai aukštus kambarius.

Visi baldai: seni stalai, kėdės, kraičio skrynios, bufetukai, padovanoti bičiulių, vietinių žmonių.

Dvare daug autentiškų dalykų: krosnys, langinės, laiptai, durys. O viduje - čia vykusių meno projektų atgarsiai. Sienos nukabinėtos paveikslais. Savininkė svajoja turėti tūkstantį paveikslų.

Truputis Jakiškių dvaro istorijos

Jakiškių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a. pab. Jakiškių dvaro sodyba priklausė vokiečių baronų Koškolių giminei. Klasicistinių bruožų dvaro rūmai, statyti 1898 m., pamažu prikeliami naujam gyvenimui. Išlikę dvaro rūmai, ledainės pastatas, nedidelis parkas, garinis malūnas, link rūmų veda senų liepų alėja. Didieji dvaro ūkiniai pastatai sudegė per karą. Paskutinioji iš Koškolių dvare gyveno Meta Koškolytė. Karo metais ji pasitraukė į Vokietiją. Po karo skirtingais istoriniais laikotarpiais dvaro rūmų paskirtis kisdavo.

Tarybiniais metais dvare veikė Žemės ūkio mechanizavimo mokykla, buvo įkurti senelių namai, kolūkio vaikų lopšelis – darželis, valgykla, verslų cechas. Paskutiniaisiais metais mažai perstatytame dvare laikyti grūdai.

2005 m. dvarą įsigijo nauji šeimininkai. Šiandien Jakiškių dvaras – privatus valstybės saugomas kultūros objektas.

Parengta naudojant ir cituojant informaciją iš žemiau nurodytų šaltinių:
Lietuvos dvarai / dviejų tomų žinynas, 2-as tomas/. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. – V. 2009, p.14 – 15.
 
Šaltinis: www.kpd.lt
Kategorijos:

0 komentarai