Pranašas mums
išbyloja Viešpaties dienos garbę:
“Štai! Ateina Viešpaties
diena, kai iš tavęs paimtas grobis bus padalytas tavo vietoje. Aš surinksiu visas tautas į mūšį
su Jeruzale. Miestas bus paimtas, namai bus išplėšti ir moterys išniekintos.
Pusė miesto išeis į tremtį, bet likusieji žmonės nebus išvaryti iš miesto. Tuomet Viešpats ir stos į mūšį su
anomis tautomis, kaip jam įprasta kovoti mūšio dieną. Tą dieną jo kojos stovės ant Alyvų
kalno, esančio ties Jeruzale rytų pusėje. Alyvų kalnas bus taip perskeltas į
dvi dalis labai plačiu slėniu nuo rytų į vakarus, kad viena jo dalis pasislinks
šiaurės link, o kita pietų link. Slėnis
tarp kalnų bus užpiltas, nes slėnis tarp kalnų tęsis iki Azalo; jis bus taip
užpiltas, kaip jis buvo užpiltas žemės drebėjimo Judo karaliaus Uzijo dienomis.
Ir Viešpats, mano Dievas, ateis drauge su visais savo šventaisiais.
Tą dieną nebus nei
šalčio, nei šalnos. Bet bus viena
nepertraukiama diena, – žinoma Viešpačiui, – ne diena ir ne naktis, nes ir
vakaro metu bus šviesu.
Tą dieną gyvieji vandenys ims tekėti iš Jeruzalės, pusė jų į
rytinę jūrą ir pusė jų į vakarinę jūrą. Taip bus ir vasarą, ir žiemą.
Viešpats bus
karalius visoje žemėje, – tą dieną bus vienas Viešpats ir vienas jo vardas.” (Zch
14,1-9)
Ši diena ateis
kartu su Viešpačiu Jo sugrįžimo metu. Tą dieną žmonija kelsis iš dulkių ir Dievo
vertieji bus perkeisti Viešpatyje. Haec dies quam fecit Dominus, exsultemus
et laetemur in ea -
Ši diena, kurią Viešpats padarė, linksminkimės
ir džiūgaukime Joje. (Ps 117, 24)
Ši diena jau atėjo Šiandien
- sulig Jo Įsikūnijimu ir Jo Gimimu. Ši diena jau aušta sulig kiekvienu
susilietimu su Viešpaties Kūno sakramentais - sulig kiekvienu Šventosios Dvasios
įkvėpimu Jo Kūne.
Mano kūnas ir
Viešpaties Kūnas nėra tapatūs dalykai. Kai “aš” nesu, o vietoje manojo maraus
ir brolžudiško “aš” gyvena mirtimi ir priskėlimu mano labui atsiduodantis Viešpats
(Gal 2,20), tik tuomet gyvenu su Viešpačiu, per Viešpatį ir Viešpatyje. Tik
tuomet gyvuoju Šventosios Dvasios gyvastimi.
Niekada Viešpaties
vertumas netampa manojo “aš” dalimi. Visada Viešpaties dovana pasiekia
nuolankiąją širdį tik kaip Šventojo dovana sugrudusiai širdžiai (Ps 50,19).
Pažvelki į
Kūdikėlio Viešpaties gyvenimą ir pamatyk Viešpaties dienos atėjimo siaubą!
Viešpaties diena
išaušo atstumtųjų pasaulyje - naktyje budinčioms ir kaži kokios vilties
laukiančioms širdims (Lk 2,6-8).
Viešpaties diena
išaušo “Herodo” - to Pasaulio kunigaikščio - neapykantos ir Nekaltų kūdikėlių
kraujo jūroje (Mt 2,16).
Viešpaties diena
išaušo tremtyje - puikybės nualintame slėnyje “Egipte” (Mt 2,13-15; Apr 12,1-6).
Pažink, krikščioni,
savąją dalią ir vaikščiok Viešpaties dienos akivaizdoje.
Kalėdos yra baisaus
karo metas. Nes Viešpties gimimas yra malonės metas už Viešpaties dieną šiame
puikybės slėnyje kovojančiai Bažnyčiai.
“Ir
užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi
slibinas ir jo angelai, bet
jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis
slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą
pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.”
(Apr 12,7-9)
mk
0 komentarai