Išpildykime neįgalių vaikų svajones!

Mielieji, jau ketverius metus kartu padedame neįgaliems vaikučiams, tad nelikime abejingi ir šiemet — drauge sukurkime Kalėdų stebuklą tiems, kurie turi norų ir prašo vilties gyventi, tikėti ir mylėti... Labdaros ir paramos fondas „Algojimas" kartu su Beta.lt kolektyvu kviečia prisidėti pildant MILDUTĖS, EDVINO, JOKŪBO ir MATO svajones. Juk Kalėdos — magiškas metas, kai net neįmanomi dalykai kartais tampa realybe...

Labdaros ir paramos fondas „Algojimas" siekia įvairiapusiškai padėti šeimoms, kuriose auga negalią turintys vaikai. Veiklą pradėjęs dar 2008 metais, be kitų projektų ir labdaringos veiklos, fondas vykdo labdaros renginių ciklą IŠTIESK GERUMUI RANKĄ kviečia jungtis bendriems darbams. Prisijunkite ir Jūs, juk taip gera dalinti gerumu!

Kartu sukurkime kalėdinį stebuklą ir išpildykime keturių vaikučių — MILDUTĖS, EDVINO, JOKŪBO ir MATO — svajones. Vienas Jūsų įsigytas Beta.lt kuponas — 5 litų vertės parama vaikučiams. Kviečiame įsigyti tiek kuponų, kiek galite paaukoti!

MILDUTĖ. Jei reikėtų išvardinti visas ligas, užpuolusias mažąją Mildutę, Jums tiesiog pabostų klausyti ilgiausios virtinės nesuprantamų žodžių, kurie galiausiai reiškia viena: dvejų metukų mergytė — tikras ligų kamuoliukas, kuriam jau teko ištverti penkias sudėtingas operacijas ir dar nežinia, kiek jų bus ateityje. Ir vis tiek mergytė nuolat kenčia skausmus bei dusulį, dėl kurių nuo pat gimimo ji daugybę laiko praleido ne namuose su šeima, o ligoninėse.

Gydytojai ligų kamuojamą vaiką tiesiog „nurašė" — atvirtu tekstu Mildutės mamai sakydavo žiauriausius žodžius, neva tokio invalido kūdikio jie dar nėra matę. Toks vaiką gelbėti turėjusių medikų beširdiškumas moteriai kirsdavo tarsi peilis į širdį. Tačiau mylinti šeima nė negalvojo mažylės atsisakyti — tėvai darė viską, kad tik jų dukra išgyventų bent viena diena ilgiau. „Dėl savo vaiko su vyru padarytumėm bet ką – kalnus nuverstumėm", — ryžto kupini kalbėjo mergytės tėveliai.

Ir jie tuos kalnus nuvertė — Mildutė jau dabar išgyveno kur kas ilgiau nei drįso prognozuoti gydytojai. Be to, nepaisant visų sunkumų ir skausmų, mergytė auga išties laiminga — nuo jos veido nedingsta šypsena, o akyse atsispindi nepaprastas noras gyventi.

Mildutė pati valgyti negali — ji maitinama per specialų vamzdelį, įvestą tiesiai į skrandį, kuris, deja, greitai susidėvi, o kainuoja brangiai. Be to, kasdien reikia didžiulių švirkštų ir specialaus maisto mišinių, be kurių vaikas tiesiog nusilps ir lėtai bei skausmingai užges. Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje, gyvenanti šeima neišgali nupirkti visko, ko reikia jų dukrytės gyvybei palaikyti, todėl prašo pagalbos. Nebūkime abejingi, juk net ir penki litai gali išgelbėti mažąją Mildutę!


EDVINAS. Sakoma, kad Dievas žmogui skiria tiek išbandymų, kiek jis sugeba pakelti. Tačiau Raseiniuose su negalios paženklintu sūnumi gyvenančios Jurgitos pečius užgulė tokia sunki našta, su kuria jai vienai susitvarkyti tiesiog neįmanoma. Moters istorija išties tragiška. Būdama vos keturiolikos, ji susirgo nepagydoma liga — cukriniu diabetu, kamuojančiu Jurgitą iki dabar. Kai sutiko savo išrinktąjį, atrodė, kad laimė pagaliau aplankė ir ją. Pora susituokė, susilaukė sūnaus ir džiaugėsi laimingu gyvenimu. 
Kol vieną dieną, tarsi griaustinis iš giedro dangaus, mažam Edvinui prasidėjo epilepsijos priepuolis. Pradėję berniuką tirti gydytojai diagnozavo cerebrinį paralyžių

„Sunkiausia buvo išverti gulėjimą ligoninėje. Ir tuomet, kai Edvinui buvo atliekama galvytės operacija. Ir tuomet, kai jis klykdavo procedūriniame kabinete, o aš būdavau priversta stovėti už durų ir niekuo negalėdavau jam padėti", — sunkius išgyvenimus prisiminė Jurgita Statkevičienė. Tuomet nuo moters nusisuko ir tie, kurie, ištikus nelaimei, pirmieji turėjo padėti bei užjausti — jos tėvai.

Moteris su vyru iš visų jėgų stengėsi sūneliui padėti — vežiojo pas daktarus, gulėjo ligoninėse, kentė operacijas ir nė akimirkai nuo jo nesitraukė. O tuomet ištiko dar viena bėda — Edvino tėtis susirgo vėžiu: Jurgitai vienai teko rūpintis ir paralyžiuotu vaiku, ir sergančiu vyru. Deja, gydymas nebuvo sėkmingas — prieš du mėnesius berniuko tėtis kovą su vėžiu pralaimėjo...

Šiandien, likimo valiai palikti artimųjų, Jurgita ir Edvinas gyvena dviese, užsidarę tarp keturių sienų. Ji tiesiog nebeturi jėgų ir noro išeiti iš namų. Moteris dabar stengiasi tik dėl Edvino, juk negalios paliestas vaikas – vienintelis šiam pasaulyje likęs artimas žmogus, be kurio Jurgita liks visiškai viena. Edvinui tiesiog būtini specialistų atliekami masažai bei kineziterapinės mankštos, po kurių berniukas pasijunta kur kas geriau. Tiek, kiek skirta pagal įstatymą, jam nepakanka. Papildomi seansai brangiai kainuoja, o visas šeimos santaupas prarijo kova su tėčio vėžiu.

Gyvenime ištvėrusi daugybę tragedijų Jurgita nebedrįsta nei skųstis, nei prašyti pagalbos. Moteris netiki, kad, nusisukus saviems, svetimi žmonės gali atjausti ir padėti. Tačiau mes visi galime sukurti stebuklą ir parodyti Jurgitai, kad jiedu su Edvinu — nėra vieni.


JOKŪBAS. Kauno klinikų koridoriais tarsi viesulas laksto trimetis Jokūbas. Jis ropščiasi ant minkštasuolių, mėgina prisitraukti prie seselių posto atbrailos, patikrina ar tuščioje žvakidėje nuo vakar neatsirado kas nors įdomaus — gal koks stebuklas ar Kalėdų Senelio dovana? Tai, kuo kiti vaikai džiaugiasi darželyje ar lauko aikštelėje, Jokūbas išmėgina ligoninėje. Nes ji jau tapo jo antraisiais namais, gal net geriau pažįstamais, nei tikrieji.

Prieš pat pirmąjį gimtadienį gydytojai berniukui diagnozavo itin retą ligą – Rodžerso sindromą. Tai — pirmas šios ligos atvejis Lietuvoje ir vos antras Europoje. Per visą medicinos istoriją jų buvo aprašyta vos aštuoniasdešimt.

„Buvo siaubinga sužinoti, kad vaikas serga... — sunkiai rinkdama žodžius pasakojo Jokūbo mama Gileta Lešienė. — Kai sūnus susirgo cukriniu diabetu, viskas dar neatrodė taip blogai. Tačiau gydytojams nustačius, kad jis gali visai apkursti, mus ištiko šokas. Staiga užgriuvo klausimai, į kuriuos niekas mums negalėjo atsakyti: ar Jokūbėlis nors truputį girdės? Ar kalbės? Ar spės išmokti išgyventi šiame pasaulyje?"

Deja, gydytojų prognozės nieko gero nežada, tad Jokūbėlio mama Gileta gyvena nuolatinėje nežinomybėje ir su baime laukia kiekvienos naujos dienos. „Akytėse jau vyksta procesai, dėl kurių mūsų vaikas gali apakti. Jeigu liga greitai progresuos, gali atsirasti širdies bėdų — gresia infarktai, insultai. Bet mes optimistai, tikimės, kad blogiausių dalykų pavyks išvengti", — vylėsi G. Lešienė.
Jei išsipildys blogiausios prognozės, vienintelis berniuko ryšys su aplinkiniu pasauliu gali likti tik kalba. Kol kas vaikas sunkiai ištaria net paprasčiausius garsus. Lankytis pas specialistus Telšių rajone gyvenanti šeima neturi jokių galimybių, nes reikiamos kvalifikacijos logopedų ten tiesiog nėra. Todėl Gileta priversta vežioti sūnų į didžiuosius Lietuvos miestus. Tik lėšų nuolat reikalingoms kelionėms šeimai labai trūksta.

„Kai reikia važiuoti į Vilnių, esu priversta samdyti žmogų, kuris mus nuvežtų. Tai kainuoja nuo 250 iki 300 litų. Jeigu per mėnesį į Vilnių ir Kauną važiuojame keturis kartus, tenka išleisti tūkstantį, o neretai ir kelis tūkstančius litų", — neslėpė Gileta. Jeigu Jokūbas negaus taip reikalingo gydymo, vieną dieną jis gali likti tamsoje, vienas ir išsigandęs, negalintis net pasakyti ką skauda. Todėl trimetis labai prašo mūsų visų pagalbos, kad galėtų išmokti kalbėti ir ištartų kiekvienam vaikui brangiausią žodį MAMA.


MATAS. Šiauliuose su mama gyvenantis Matas nevaikšto, nekalba, pats nevalgo, negali net ašaros nusišluostyti. Nors prieš aštuoniolika metų atrodė, kad berniukas gimė visiškai sveikas — iš dešimties balų gydytojai skyrė net devynis, vieną atėmę dėl šiek tiek per mažo berniuko svorio. Tačiau jau po devynių mėnesių medikai diagnozavo sunkią ligą — cerebrinį paralyžių. Lyg to būtų maža, Mato mamai Sandrai likimas siuntė dar vieną išbandymą — tą pačią dieną, kai moteris sužinojo, kad jos nė metukų neturintis vaikas pasmerktas negaliai, berniuko tėtis buvo rastas nužudytas.

Aštuoniolikmetis yra metro septyniasdešimties centimetrų ūgio ir sveria vos 45 kilogramus. Kiekvieną dieną mama priversta jį kilnoti ir nešioti po keliasdešimt kartų — iš namų į automobilį, iš automobilio į mokyklėlę ar bet kur kitur, kur jiedu nusprendžia apsilankyti. Naktimis Sandra bent kelis kartus keliasi sūnaus vartyti. Nenuostabu, kad neseniai sušlubavo ir jos pačios sveikata.

Nepaisant visų gyvenimo smūgių, Sandra su sūnumi nuo išorinio pasaulio neužsisklendė, mat vaikinui labai patinka keliauti. Tad motina, nes kęsdama baisius skausmus, kaip įmanydama stengiasi suteikti sūnui galimybę nors kiek pasidžiaugti gyvenimu. „Matas, tikriausiai, sutiktų ir į pasaulio kraštą keliauti, taip jam patinka važiuoti, — sako S. Katauskienė. — Tad kas man belieka? Tik aukotis, juk esu mama."

Sandros stiprybės gali pavydėti kiekvienas — sūnaus ji nepalieka nė minutei. Kartu jie keliauja ir apsipirkti, ir į kiną, ir susitikti su draugais. Tačiau jeigu mamos sveikata pablogės, jie abu bus priversti užsidaryti namuose, o tai likimo ir taip nelepintam Matui prilygtų mirčiai. Todėl, kad ir labai nedrąsiai, jie prašo pagalbos.

Sūnaus ir mamos kasdienes keliones labai palengvintų teleskopinė mobili rampa, kurios jie patys tiesiog neišgali nusipirkti. Gerų žmonių pagalba Sandrai ir Matui būtų tikras Kalėdų stebuklas, apie kurį moteris net nedrįsta svajoti. Bet juk Kalėdos — magiškas metas, kai net neįmanomi dalykai kartais tampa realybe.


Mielieji, nelikime abejingi, juk taip gera padėti kitiems! Per daugiau nei metus išpildėme begalę Jūsų svajonių... Šį kartą prašome Jūsų prisidėti prie stebuklo ir paaukoti 5 litus (1 kuponas, o esant galimybei, kviečiame prisidėti ir dar daugiau — tai galite padaryti įsigydami keletą kuponų).Beje, galima ne tik aukoti pinigėlius, bet ir pildyti neįgalių vaikučių svajones — jas rasite čia.
P. S. Beta.lt garantuoja, kad surinkti pinigai pasieks šiuos likimo nuskriaustus vaikus (Beta.lt kolektyvas įsipareigoja Jums pateikti detalią ataskaitą apie panaudotus pinigėlius) ir savo ruožtu prisiima VISUS organizacinius bei administracinius kaštus bei papildomai prisidės prie surinktos sumos.
Gera prisiminti, kad pernai labdaros ir paramos fondas „Algojimas", Beta.lt kolektyvas ir JŪS padėjome išpildyti KRISTUPO, AURIMO, MATO, UGNIAUS ir URTĖS svajones! Jūsų paaukoti pinigėliai palengvino šių vaikučių bei jų tėvelių kasdienybę. Kilnūs tikslai pasiekti — daugiau informacijos rasite čiaDėkojame už Jūsų gerumą! :)

Šaltinis: www.beta.lt


Kategorijos:

0 komentarai