Dvasios gyvenimas

Advento Laikas. Meditacija.

× 12/14/2014

Advento pradžioje Apaštalas skelbia:

„Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių.“ (Rom 13,11-14)

Advento pradžia visada yra aktuali, nes šiame pasaulio laike visada esame tik išsipildymo pradžioje. Supraskime, koks dabar laikas! Supraskime ir tai, kad iki šiol skendime nesusivokimo tamsoje. Pasaulio laikas teka mirtingoje mieguistumo būsenoje. Laikas neša mus svaigulio banga į nebūtį. Šioje tėkmėje supratimo ieškome beviltiškų būsenų – kai apsiryjame, girtaujame, paleistuvaujame, riejamės, kai pavyduliaujame -chaose. Godžiai sklaidome tinklapius, skaitalų spalvingus puslapius, ieškodami vis išmanesnių svaiginimosi mirtimi receptų. Jokio kito supratimo“ apie kitokią būseną ir kitokį ją išpildantį laiką mirtyje svaigstanti žmonija neieško ir negali ieškoti.

Apaštalas kreipiasi į krikščionis, kuriuos Viešpaties išganomoji malonė įbūtino Dievo prigimtyje. Dalyvavimas šioje prigimtyje atskleidžia Dievo būvį ir Dievo laiką. Būti Dievo būvyje ir kitaip nei pasaulis išgyventi laiką yra didžioji krikščionio privilegija.

Būvio Dieve laikas yra Viltis. Joje atrandame Dievo amžinybę kaip mums iš prigimties ir iš Jo malonės savą būvį. Tiek, kiek esame Viltyje, tiek ir esame Dievuje. Ir tik šiame būvyje, t.y. iš Šventosios Dvasios, tegalime įgyti supratimą „koks dabar yra laikas“. Mūsų dabartis yra Dievo malonės perkeitimas – apsirengimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Tiek, kiek šiame stovyje esame, tiek esame iš tiesų. Kiek nesame, tiek nesame iš tiesų - virstame į mirtį.

Supraskime, kad malonės stovyje mūsų kismas pasaulyje (t.y. laiko išgyvenimo būdas) skleidžia mus Amžinybėje. Stokime Vilties dorybėje, tikėdami ir mylėdami, ir Nieko ne-stokosime, ir jau čia ir dabar būsime mumyse besiskleidžiančios Amžinybės esatyje.

Džiugaukite, Viešpats yra iš tiesų arti.