Vytis Valatka. Liepa ir karilionas

Pabeldė liepon karilionas,
Paklausė tyliai: "Gal žinai,
Kur skris aukštybių legionas,
Kurį klaidino kaminai,

Katrie rytais į šiaurę rūksta,
Bet liečia rytus mintimi,
Atrodo, nieko jiems netrūksta,
Nebent pabūti manimi.

Vilioti šypsenas madonų,
Drybsot hamakuos debesų,
Pabodus- paklausyt vargonų,
Ar spjaut nuo stogo ant visų.

Išties, nebūčiau karilionas,
Išliktų nuoskauda šventa,
Nors guostų liepų legionas
Ir kaminų krypties klasta."