RSS
Facebook
Vatikano radijas perduoda pranešimą apie Sinodo
eigą. Čia pateikiame citatą (paryškinta - arche.lt):
„Antrojoje ataskaitos dalyje
primenama, jog Sinode sutartinai iškeltas Bažnyčios nuo seno skelbiamas
santuokos neišardomumas, tačiau kartu
siūlyta ir iširusiose santuokose ar be santuokos sakramento gyvenančiose porose
matyti netobulas santuokinės tikrovės formas. Bažnyčia turi atpažinti ir už
regimų sakramentinės tikrovės ribų išsibarsčiusiais Žodžio sėklas. Reikia su
pagarba žiūrėti ir į tuos, kurie Bažnyčios gyvenime dalyvauja nepilnu ir
netobulu būdu, o ne tik matyti trūkumus. Tokio
laipsniško santykio su santuokos sakramento tikrove suvokimas gali
pasirodyti svarbus ypač tais atvejais kai poros gyvena nesusituokusios ne dėl
to, kad atmeta Bažnyčios mokymą, bet dėl kitų praktinių priežasčių. Jei jos bus
palydimos rūpestinga sielovada, jos pribręs ir sakramentiniam ryšiui. Šiame
kontekste Bažnyčia turi būti tarsi tėvų namai, tarsi žmonėms šviečiantis
žibintas. Ypač tiems kieno širdys sužeistos ir pasimetusios reikia kantrybės ir
delikatumo.“
Su nerimu Sinodo tėvų norime paklausti:
Kokios yra nesantuokinės ir nesakramentinės sugyvenimo formos,
kuriose matoma "santuokinė tikrovė"?
Ar vienos lyties partnerystės irgi į šią tikrovę įeina? Ar ne krikščionių
santuokų būdai, pavyzdžiui, musulmonų ar agnostikų, irgi taps Bažnyčios doktrinos dalimi ir pastoraciniu rūpesčiu? Ar
Dievą ir Bažnyčią neigiančio žmogus santuoka irgi yra tik „netobula santuokinė
gyvenimo forma“? Ar sąmoningas sakramento
atsisakymas ar jo nesilaikymas, pavyzdžiui, neištikimybė yra tik netobulas Santuokos sakramento laikymasis ir jokia ne nuodėmė?
Ką reiškia „netobula santuokinė gyvenimo forma“ ir koks šios
formos santykis su tobula forma – Santuokos sakramentu? Ar „santuoka netobuloje
nuodėmėje“ yra siūlomas Bažnyčios moralinės doktrinos ir mokymo apie nuodėme
naujadaru? Juk toks naujadaras reikštų ne ką kitą, o tai, kad apaštalinė doktrina keičiasi iš esmės.
Koks yra "laipsniško santykio su Santuokos sakramentu" santykis su nuodėme ir malone? Ar Santuokos sakramento laipsniavimas neišdildo pačio Sakramento?
Vedusio krikščionio apsisprendimas ir kasdienė kova dalyvaujant Kristaus Aukoje už savo
Bažnyčią yra Santuokos sakramento
pagrindas. Ar tai reiškia, kad šio pagrindo kviečiama atsisakyti?
Ar tikėjimas Kristaus Auka ir Prisikėlimu ilgainiui neišdils kaip privalomai tikėtinas sakramentinis krikščionių santuokos pagrindas? Ar tokios viešos diskusijos neįneš naujos sumaišties ir pragaišties daugeliui sielų?
Melskimės, kad Sinodo Tėvai būtų vedami Šventosios Dvasios šviesos.
Šventoji Šeima, melski už mus.
0 komentarai