Spalio mėnesį Bažnyčia ragina tikinčiuosius kiekvieną dieną kalbėti
rožyną. Kodėl turėtume atsiliepti į šį kvietimą? Nes galime matyti kaip
labai šiandien pasauliui reikia taikos ir Dievo: vyksta masiniai
krikščionių persekiojimai, kariauja valstybės, moraliai pakrinka
kultūros. Todėl verta sureaguoti į XX a. vykusius Švč. M. Marijos
apsireiškimus, kurių metu Dievo Motina ragino tikinčiuosius imti į
rankas rožyną kaip ginklą už taiką bei ramybę, ir atsiliepti į jau
šimtmečius savo aktualumu neblėstantį Bažnyčios raginimą kalbėti rožyną.
Rožyno atsiradimo istorija
Yra sena tradicija vaizduoti Mergelę Mariją, įteikiančią rožyną šv.
Dominykui (+1221). Pasak šios tradicijos, sumanyti rožyno maldą šv.
Dominyką įkvėpė jam apsireiškusi Mergelė Marija. Vis dėlto kai kurie
mokslininkai šv. Dominyko nelaiko rožyno kūrėju, nes ankstyviausiuose
pasakojimuose apie tai neužsimenama, o dominikonų konstitucijose ordino
įkūrėjas nenurodomas kaip rožyno maldos sumanytojas. Taip pat ir
dabartiniuose paveiksluose šis šventasis nėra vaizduojamas su rožynu.
Kita vertus, kiti tyrinėtojai teigia, kad galbūt šv. Dominykas ir
nesukūrė šios maldos, bet labai išpopuliarino atversdamas nusidėjėlius
ir atitolusiuosius nuo tikėjimo. Dar daugiau, koks tuzinas popiežių
nurodo šv. Dominyko sąsajas su šios maldos atsiradimu.
Rožynas formavosi XII–XVI a. Pradžioje jo forma labai skyrėsi nuo
dabartinės. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad pirminis šios formalios
maldos variantas atsirado apie 800-uosius metus Airijoje. Ten gyvenusios
vienuolės kasdien skaitydavo visas 150 psalmių, o neraštingi žmonės,
užuot skaitę psalmes 150 kartų kalbėdavo „Tėve mūsų…“ maldą. Kad
nesuklystų skaičiuodami, jie naudodavo vėrinį. Manoma, kad XII a. prie
minėtų maldų buvo pridėta „Sveika, Marija…“, taigi tuo metu rožynas buvo
kalbamas 150 kartų kartojant abi maldas. Tokia maldos forma įgavo
rožyno pavadinimą (iš lotyniško žodžio rosarium, reiškiančio rožių sodą
arba rožyną).
XV a. pr. buvo pradėtas kalbėti rožynas iš 15 „Tėve mūsų…“ ir 150
„Sveika, Marija…“, padalytų į 15 dešimčių. Tuo pat metu paplito kita
naujovė: tikėjimo slėpinių ir Marijos bei Jėzaus gyvenimo apmąstymai.
Kai kurie rožyno kalbėtojai netgi turėjo savo slėpinių sąrašus, o nuo
XV a. vidurio kuriasi Rožyno brolijos. XVI a. nusistovi rožyno forma,
sudaryta iš trijų dalių po penkias paslaptis.
Šiandieninę rožyno kalbėjimo formą galutinai patvirtino popiežius Pijus
V 1569 m., o 2002 m. šv. Jonas Paulius II apaštališkuoju laišku Rosarium Virginis Mariae pridėjo ketvirtąją rožyno dalį – Šviesos slėpinius.
Lepanto mūšis – Rožinio Karalienė (Nugalėtoja)
Spalio 7 d. Bažnyčia mus ragina švęsti Švč. Mergelės Marijos Rožyno
Karalienės (Nugalėtojos) šventę. Ši šventė atsirado po 1571 metais
vykusio visai Europai svarbaus istorinio mūšio, kuris labai prisidėjo
prie visuotinio rožyno maldos išplitimo. Tų metų spalio 7 d. vyko
garsusis Lepanto mūšis tarp krikščionių ir turkų laivynų. Europai buvo
reali turkų ekspansijos grėsmė, dalis Viduržemio jūros uostų jau buvo
užimti. Buvo sudaryta vadinamoji Šventoji Sąjunga, kuriai priklausė
visos to meto valstybės, turinčios laivynus Viduržemio jūroje: Venecijos
ir Genujos Respublikos, Popiežiaus valstybė, kelios kitos mažosios
italų valstybėlės, Ispanija ir Maltos ordinas.
Tuometinis popiežius Pijus V katalikų pasaulį kvietė kalbėti rožyną ir
prašyti Mergelės Marijos užtarimo, kad krikščionių laivynas laimėtų.
Krikščioniškų valstybių pajėgos visiškai sunaikino turkų laivyną – buvo
išvaduota 15 tūkstančių krikščionių, kurie kaip vergai turkų galerose
buvo prikaustyti prie irklų. Abu laivynai, be jūrininkų, turėjo 25 000
karių.
Popiežius Pijus V tikėdamas, kad laimėta Mergelei Marijai užtariant,
spalio 7-ąją paskelbė Marijos Nugalėtojos švente. Kadangi laimėjimas
buvo išmelstas kalbant rožyną, vėliau šią šventę imta vadinti Marijos
Rožyno Karalienės švente.
Rožyno maldos vertė
Įdomu tai, kad Viduramžiais buvo tradicija puošti Mergelės Marijos
paveikslus ir skulptūras rožių vainikais, tačiau žiemą, kai šios gėlės
nebežydėdavo, tikintieji rožių vainikus „priaugindavo“ kalbėdami rožyną.
Tai buvo labai gyva tradicija tarp riterių, ypač sugrįžusių iš
sudėtingų žygių. Kiekvienas „Sveika, Marija…“ maldos kalbėjimas būdavo
įsivaizduojamas lyg rožės įteikimas Marijai. Taip pat ir šiandien Siksto
koplyčioje, kur galima pamatyti Paskutiniojo teismo freską, yra
vaizduojamas žmogus, kurį angelas su rožynu kelia iš skaistyklos.
Šv. Jonas Paulius II 2002–2003 metus buvo paskelbęs rožyno metais ir
savo apaštališkuoju laišku Rosarium Virginis Mariae padėjo tikintiesiems
labiau įvertinti šią brangią maldą. Baigdamas laišką jis rašė: „Atsigręžiu
į jus, visų luomų broliai ir seserys, į jus, krikščioniškosios šeimos, į
jus, ligoti ir pagyvenę žmonės, į jus, jaunuoliai: su pasitikėjimu vėl imkite į rankas rožyno vėrinį, iš naujo atverdami jį Šv. Rašto šviesai, harmonijoje su liturgija, jūsų kasdienio gyvenimo kontekste.“
Šaltinis: www.neliberaliai.lt
0 komentarai