A. Guoga. Ar eisime partizanų keliu?

Sunku šiandien likti abejingu tam, kas vyksta Lietuvos kaimynystėje. 

Rusijos agresijos akivaizdoje nuolatos galvoju ne tik apie šalies ateitį, bet ir jos praeitį. Kaip ir daugelis lietuvių, giminėje menam garbingą partizinio pasipriešinimo istoriją. Nepaprastai gerbiu Lietuvos patriotų auką už laisvę ir nepriklausomą tėvynę.

Tačiau noriu, kad lietuviams niekada daugiau nereikėtų būti partizanais. Esu įsitikinęs, kad Rusijos nebijosime, jeigu būsime vieningi ir pasiruošę susitelkti visose srityse. Mes turime stiprinti Lietuvos kariuomenę, piliečių palaikymą kariuomenei, daryti kitus namų darbus, kurie priverstų susimąstyti bet kurį agresorių.

Laisvi ir be baimės – tik tinkamai pasirengę

1944 m. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. Partizano kelias daugeliui buvo sąmoningas pasirinkimas, pasiryžimas kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Per dešimtį rezistencijos metų aktyviai ginkluotame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, dar daugiau jų buvo įsitraukę į pogrindinį judėjimą. Partizaninė kova išsiskyrė nepalankiu jėgų santykiu, minimalia ginkluote, nebuvo užsienio šalių paramos. Šiame kare žuvo daugiau nei trečdalis aktyviai kovojusių.

Tėvynės gynimo dvasia ir pasipriešinimas agresoriui buvo man artima ir skaudi tema dar vaikystėje. Mano močiutės brolis, garsus Lietuvos partizanas, pulkininkas Juozas Paliūnas - Rytas pašventė savo gyvenimą Lietuvai. Pokario teroras mano giminei, visai šaliai paliko siaubingus išgyvenimus.

Aš noriu, kad Lietuvoje niekada istorija nesikartotų ir agresorius niekada nealsuotų į veidą. O mums ir mūsų vaikams niekada nereikėtų išeiti į mišką.

Šiandien mes turime nepalyginamai didesnes gynybos galimybes, galingus strateginius partnerius ir laisvės kelio patirtį atgrasyti agresorių ar apginti Lietuvą. Tačiau tik tinkamai pasirengę nejausime baimės dėl mūsų krašto likimo.

Paremkime kariuomenę

Man labai svarbu, kad Lietuva priklauso stripriausiai pasaulyje saugumo bendruomenei – NATO. Narystė NATO yra ir lieka vienu geriausių Lietuvos saugumo užtikrinimo sprendimų. Tačiau turime ne vien laukti partnerių veiksmų. Privalome visomis jėgomis stiprinti Lietuvos kariuomenę, skirti jai tinkamą finansavimą, aprūpinti moderniausiomis technologijomis. Esu įsitikinęs, kad 2 proc. finansavimą gynybai turime pasiekti kur kas greičiau nei dabar numatyta. Ne tik valdžia, bet ir kiekvienas pilietis gali prisidėti prie šalies gynybos finansavimo užtikrinimo.

Partizaninė giminės patirtis man yra labai stiprus stimulas imtis iniciatyvos. Dar pavasarį skyriau paramos lėšų kariuomenei. Kariuomenę remsiu finansiškai ir toliau. Tai laikau ne tik savo pareiga, todėl kasdien kviečiu savo draugus, verslo partnerius, kitus Lietuvos ateičiai neabejingus žmones palaikyti iniciatyvą ir prisidėti prie kariuomenės finansavimo.

Turime investuoti į kariuomenę, visapusiškai pasiruošti ne tik tiesioginiams agresoriaus veiksmams, bet ir hibridinio ar informacinio karo atakoms. Pažvelkime, į ką galime lygiuotis, iš kokių šalių galime mokytis. Neinant į diskusijas dėl šalies dydžio bei kaimynystės, Danijos kariuomenės technologinis pasirengimas, bendradarbiavimas su piliečiais gali būti naudinga patirtis sprendimų priėmėjams. Mes būsime kaip tauta ar valstybė laisvi tik tada, jeigu būdami laisvi savo laisvę stiprinsime, o ne guldysime galvas nelygioje kovoje.

Stiprinkime pilietinės gynybos iniciatyvas.

Atidžiai stebiu piliečių ir organizacijų inciatyvas padėti kariuomenei. Rimtai vertinu kolegos Remigijaus Šimašiaus ir kitų piliečių prisijungimą prie Šaulių sąjungos, taip pat „Žalgiriečių“ ir kitų šalies ateičiai neabejingų prisijungimą prie kariuomenės savanorių pajėgų. Tai yra įkvepiantys ir realūs pavyzdžiai, kuriais ketinu pats pasekti.

Noriu, kad kariuomenė visuomenėje įgytų itin didelį pasitikėjimą. Neabejoju, jog Lietuvoje šiandien įmanoma sukurti aukščiausio lygio pilietinės gynybos mechanizmus. Kiekvienas vaikinas ar mergina gali, o tikiu ir nori, prisidėti prie krašto gynybos iniciatyvų.

Tik būdami vieningi atgrasysime agresorius nuo minčių pulti Lietuvą. Turime kiekvieną dieną savo veiksmais, pasirengimu ir ryžtu demonstruoti, kad nesitaikstome su grasinimais. Būdami laisvos šalies žmonėmis privalome išnaudoti savo resursus bei laiką šalies saugumo užtikrinimui. Tuomet partizaninis pasipriešinimas netaps mūsų ateitimi. Tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas ir gebam kurti laisvą, saugią bei klestinčią Lietuvą visomis savo jėgomis

Šaltinis: http://www.delfi.lt