Ad Fontes regula

„Sicut cervus desiderat ad fontes aquarum, ita desiderat anima mea ad te, Deus“ -  „Kaip ištroškusi elnė trokšta vandens šaltinių, taip ir mano siela tavęs ilgisi, Dieve.“ (Ps 41, 2)

PRADAI
     
Sukurtas pagal Dievo „paveikslą ir panašumą“ (Pr 1, 26), visa savo prigimtimi žmogus trokšta atsigręžti į savo kilmę ir pažinti savo kilnumą. Tačiau beribe meile trykštantis Kūrėjas panoro dar labiau sukilninti žmogų: Jis dovanojo jam patį save – savo dieviškumą.

Amžinai su Tėvu esantis Sūnus todėl ir tapo žmogumi (plg. Jn 1,1-14), kad žmonės per Jį, su Juo ir Jame“ (Romos kanonas) taptų jo „dieviškos prigimties dalininkais“ (2 Pt 1,4) ir Dievo Tėvo įsūniais (plg. Rom 8,17). Kaip Bažnyčios Tėvai skelbdavo: Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų dievišku. Šio įstabaus dviejų prigimčių sambūvio Jėzaus Kristaus asmenyje dalininkais tampame dalyvaudami Dievo Meilės atskleistyje - Sūnaus mirties ir prisikėlimo įvykyje, kuris iki pasaulio pabaigos yra sudabartinamas Eucharistijos Aukoje.  Jėzus Kristus yra dieviškumo versmė, Eucharistijoje mus perkeičianti amžinajam gyvenimui (plg. Jn 4, 14) - bendrystei su Švč. Trejybės Asmenimis (plg. 1 Jn 1,4). Todėl Eucharistijos Auka ir ją pratęsiančių liturginių valandų šventimas yra „Ad Fontesširdis.

Dievas atskleidė šv. Benediktui, kad išlaiko ir sutelkia kūriniją savo Meilėje. Nuostabus dalykas šioje vizijoje įvyko, kurį jis pats [Šv. Benediktas] po to papasakojo: visas pasaulis lyg viename spindulyje jo akivaizdoje sutelktas.“ (Grigaliaus Didžiojo „Dialogai“,II knyga – „Švento Benedikto gyvenimas“, XXXV skyrius). Tai ir yra švento Benedikto kelias ir šventojo Reguloje nustatytas gyvenimo būdas – susitelkti Dievo Meilėje.  Toks pat yra ir „Ad Fontes“ sambūvio tikslas, kurį įgyvendina Jo Meilėje įsigalėjusi tvarka (regula).   

Maldoje ir bendru darbu Dievo garbei (ora et labora) telkdamiesi nuolat klūstame save dovanojančiai Dievo Meilei: „Klausyk, o sūnau, parėdymus mokytojo, ir palenk savo širdies ausį, ir pasišventusio Tėvo paraginimą noriai priimk bei spėriai įvykdyk, idant per paklusnumo darbą sugrįžtum pas Tą, nuo kurio per nepaklusnumo abuojumą nutolai.“ (Šv. Benedikto regulos Prologas). Suklusimas ir paklusnumas amžinojo Tėvo Meilei veda į brolišką sambūvį Jo atskleistoje Meilėje, į kurį sąmoningai ir atsakingai „Ad Fontes“ metu telkiamės.

PAPROČIAI
  
Opus Dei. „Ad Fontes“ širdyje – Švč. Eucharistijos Aukoje ir liturginės valandų tarnystės metu (officium)– Dievas dovanoja mums savo šventumą (opus Dei - Dievo darbuotė). Kiekvienas dalyvis yra raginamas būti malonės stovyje ir būti vertu Dievo darbo bendradarbiu. „Ad Fontes“ metu liturginė tarnystė įgyvendinama pagal Romos rito ekstraordinarinę formą ir tradicinį benediktiniškąjį oficijų.      
  
Įdvasinantis dalyvavimas. Actuosa participatio yra dalyvavimo sudabartinamoje Viešpaties Aukoje sąlyga ir būdas. „Ad Fontes“ metu vykstančios grigališkojo choralo pratybos, paskaitos, poilsis, bendravimas yra vientisas pasirengimas kuo sąmoningesniam ir gilesniam dalyvavimui Dievo darbuotėje. Dalyvis privalo itin išbaigtai pasirengti ir atlikti liturginę tarnystę.

Psalmių giedojimas. Psalmės išreiškia įsikūnijusio Dievo Sūnaus ir, tuo pačiu, Jo Mistiniame Kūne dalyvaujančių Dievo vaikų būvį. Psalmių giedojimas yra dalyvavimo Švč. Trejybės gyvenime išraiška ir kartu tobula įsūnių per Sūnų malda Dievui. Psalmės ištarimas, ritmas, intonavimas yra mūsų pasiaukojančio ir visaverčio dalyvavimo Mistiniame Kristaus Kūne išraiška. Itin svarbu, kad giesminkai suvoktų savo dalyvavimą ir itin atsakingai jį vykdytų.

Šventovė. Šventovėje laikomės šventos tylos. In choro (choro vietose) tylius nurodymus tegali duoti vadovaujantys kantoriai. Jų pareiga – užtikrinti kuo geresnį liturgijos įvykdymą. Patarnautojai tarnystės metu ir zakristijoje taip pat laikosi tylos. Giesmininkų apranga turi būti derama liturginei tarnystei.      

Tvarka. Laiko šeimininkas yra Viešpats ir mūsų laikas priklauso Viešpačiui. Visi dalyviai laikosi nustatytos dienotvarkės ir tiksliai nustatytu laiku ją įgyvendina. Dalyvavimas užsiėmimuose ir liturginėje tarnystėje yra privalomi. Sunegalavimo ar kitokiu išskirtiniu atveju, privalu asmeniškai kreiptis į „Ad Fontes“ vadovą ir jį apie tai informuoti. Poilsis ir, ypač, nakties miegas yra taip pat skirti kuo geresniam liturginės tarnystės įvykdymui.

Vyskupas ir Klebonas. Šiaulių vyskupas asmeniškai globoja „Ad Fontes“.  Melskimės už mūsų ganytoją. Taip pat gerbkime jo paskirtą kleboną ir jam pakluskime pagal nustatytą bažnytinę tvarką.  

Švč. Mergelės Marijos Nekaltas Prasidėjimas. Šio titulo Kražių šventovėje esame kviečiami ypatingu būdu pagerbti šį tikėjimo slėpinį ir apmąstyti tris Švč. Mergelės Marijos Fatimoje atskleistas paslaptis. 

Šv. Benediktas. Kražių šventovė taip pat mena šventą Benediktą ir šventąją Scholastiką. Čia kelis šimtmečius meldėsi seselės benediktinės, kurios ir toliau išlieka su mumis kaip dangiškosios Kražių šventovės ir  „Ad Fontes“ globėjos. „Ad Fontes“ išaugo ant švento Benedikto maldos mokyklos pagrindų.  

Kražių kankiniai. Šią šventovę nuo išniekinimo ir uždarymo iki mirties gynė Kražių gyventojai. „Ad Fontes“ yra taip pat šių tikėjimo kankinių pralieto kraujo sėklos vaisius. Kiekvieną studijų savaitės penktadienį juos pagerbiame Dienos užbaigos liturginės valandos (Completorium) metu.  

PARAGINIMAS
       

Mūsų širdies akys visada mato Kanos vestuvių puotą (žr. Jn 2,1–12), kurioje Kristus, Motinai Marijai paskatinus, vandenį pavertė vynu ir tokiu būdu vestuvininkams padovanojo dar didesnį džiaugsmą. Šis pirmasis Kristaus stebuklas atskleidžia žmonių bendrabūvio, peraugančio iš žemiško į dievišką, džiaugsmo ilgesį. Šį džiaugsmą ir trokštame išgyventi Kražių „Ad Fontes“. Iš tiesų, jau dabar Švč. Eucharistijoje skanaujame Amžinosios vestuvių puotos danguje vyno ir duonos. 


Kategorijos:

0 komentarai