RSS
Facebook
„Sicut cervus
desiderat ad fontes aquarum, ita desiderat anima mea ad te, Deus“ - „Kaip ištroškusi elnė trokšta vandens
šaltinių, taip ir mano siela tavęs ilgisi, Dieve.“ (Ps 41, 2)
PRADAI
Sukurtas pagal Dievo „paveikslą ir panašumą“ (Pr
1, 26), visa savo prigimtimi žmogus trokšta atsigręžti į savo kilmę ir pažinti
savo kilnumą. Tačiau beribe meile trykštantis Kūrėjas panoro dar labiau
sukilninti žmogų: Jis dovanojo jam patį save – savo dieviškumą.
Amžinai su Tėvu esantis Sūnus
todėl ir tapo žmogumi (plg. Jn 1,1-14), kad žmonės „per Jį, su
Juo ir Jame“ (Romos kanonas) taptų jo
„dieviškos prigimties dalininkais“
(2 Pt 1,4) ir Dievo Tėvo įsūniais (plg. Rom 8,17). Kaip Bažnyčios Tėvai
skelbdavo: Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų dievišku. Šio įstabaus dviejų
prigimčių sambūvio Jėzaus Kristaus asmenyje dalininkais tampame dalyvaudami
Dievo Meilės atskleistyje - Sūnaus mirties ir prisikėlimo įvykyje, kuris iki
pasaulio pabaigos yra sudabartinamas Eucharistijos Aukoje. Jėzus Kristus yra dieviškumo versmė,
Eucharistijoje mus perkeičianti amžinajam gyvenimui (plg. Jn 4, 14) - bendrystei
su Švč. Trejybės Asmenimis (plg. 1 Jn 1,4). Todėl Eucharistijos Auka ir ją
pratęsiančių liturginių valandų šventimas yra „Ad Fontes“ širdis.
Dievas atskleidė šv. Benediktui, kad išlaiko ir sutelkia kūriniją savo
Meilėje. „Nuostabus
dalykas šioje vizijoje įvyko, kurį jis pats [Šv. Benediktas] po to papasakojo:
visas pasaulis lyg viename spindulyje jo akivaizdoje sutelktas.“ (Grigaliaus Didžiojo
„Dialogai“,II knyga – „Švento Benedikto gyvenimas“, XXXV skyrius). Tai ir yra švento Benedikto kelias ir
šventojo Reguloje nustatytas gyvenimo būdas – susitelkti Dievo Meilėje. Toks pat yra ir „Ad Fontes“ sambūvio tikslas,
kurį įgyvendina Jo Meilėje įsigalėjusi tvarka (regula).
Maldoje
ir bendru darbu Dievo garbei (ora et
labora) telkdamiesi nuolat klūstame save dovanojančiai Dievo Meilei: „Klausyk, o sūnau, parėdymus mokytojo, ir palenk
savo širdies ausį, ir pasišventusio Tėvo paraginimą noriai priimk bei spėriai
įvykdyk, idant per paklusnumo darbą sugrįžtum pas Tą, nuo kurio per
nepaklusnumo abuojumą nutolai.“ (Šv. Benedikto regulos Prologas). Suklusimas ir paklusnumas amžinojo
Tėvo Meilei veda į brolišką sambūvį Jo atskleistoje Meilėje, į kurį sąmoningai
ir atsakingai „Ad Fontes“ metu telkiamės.
PAPROČIAI
Opus Dei. „Ad Fontes“ širdyje – Švč.
Eucharistijos Aukoje ir liturginės valandų tarnystės metu (officium)– Dievas dovanoja mums savo šventumą (opus Dei - Dievo darbuotė). Kiekvienas dalyvis yra raginamas būti
malonės stovyje ir būti vertu Dievo darbo bendradarbiu. „Ad Fontes“ metu
liturginė tarnystė įgyvendinama pagal Romos rito ekstraordinarinę formą ir
tradicinį benediktiniškąjį oficijų.
Įdvasinantis dalyvavimas. Actuosa participatio yra dalyvavimo sudabartinamoje Viešpaties Aukoje sąlyga ir būdas. „Ad
Fontes“ metu vykstančios grigališkojo choralo pratybos, paskaitos, poilsis,
bendravimas yra vientisas pasirengimas kuo sąmoningesniam ir gilesniam
dalyvavimui Dievo darbuotėje. Dalyvis
privalo itin išbaigtai pasirengti ir atlikti liturginę tarnystę.
Psalmių giedojimas. Psalmės išreiškia
įsikūnijusio Dievo Sūnaus ir, tuo pačiu, Jo Mistiniame Kūne dalyvaujančių Dievo
vaikų būvį. Psalmių giedojimas yra dalyvavimo Švč. Trejybės gyvenime išraiška
ir kartu tobula įsūnių per Sūnų malda Dievui. Psalmės ištarimas, ritmas,
intonavimas yra mūsų pasiaukojančio ir visaverčio dalyvavimo Mistiniame
Kristaus Kūne išraiška. Itin svarbu, kad giesminkai suvoktų savo dalyvavimą ir
itin atsakingai jį vykdytų.
Šventovė. Šventovėje laikomės šventos tylos. In choro (choro vietose) tylius
nurodymus tegali duoti vadovaujantys kantoriai. Jų pareiga – užtikrinti kuo
geresnį liturgijos įvykdymą. Patarnautojai tarnystės metu ir zakristijoje taip
pat laikosi tylos. Giesmininkų apranga turi būti derama liturginei
tarnystei.
Tvarka. Laiko šeimininkas yra Viešpats ir
mūsų laikas priklauso Viešpačiui. Visi dalyviai laikosi nustatytos dienotvarkės
ir tiksliai nustatytu laiku ją
įgyvendina. Dalyvavimas užsiėmimuose ir liturginėje tarnystėje yra privalomi.
Sunegalavimo ar kitokiu išskirtiniu atveju, privalu asmeniškai kreiptis į „Ad
Fontes“ vadovą ir jį apie tai informuoti. Poilsis ir, ypač, nakties miegas yra
taip pat skirti kuo geresniam liturginės tarnystės įvykdymui.
Vyskupas ir Klebonas. Šiaulių vyskupas asmeniškai
globoja „Ad Fontes“. Melskimės už mūsų ganytoją. Taip pat gerbkime
jo paskirtą kleboną ir jam pakluskime pagal nustatytą bažnytinę tvarką.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltas
Prasidėjimas. Šio
titulo Kražių šventovėje esame kviečiami ypatingu būdu pagerbti šį tikėjimo
slėpinį ir apmąstyti tris Švč. Mergelės Marijos Fatimoje atskleistas paslaptis.
Šv. Benediktas. Kražių šventovė taip pat mena šventą Benediktą ir šventąją
Scholastiką. Čia kelis šimtmečius meldėsi seselės benediktinės, kurios ir
toliau išlieka su mumis kaip dangiškosios Kražių šventovės ir „Ad Fontes“ globėjos. „Ad Fontes“ išaugo ant švento
Benedikto maldos mokyklos pagrindų.
Kražių kankiniai. Šią šventovę nuo išniekinimo
ir uždarymo iki mirties gynė Kražių gyventojai. „Ad Fontes“ yra taip pat šių tikėjimo
kankinių pralieto kraujo sėklos vaisius. Kiekvieną studijų savaitės penktadienį
juos pagerbiame Dienos užbaigos liturginės valandos (Completorium) metu.
PARAGINIMAS
Mūsų širdies akys visada mato Kanos vestuvių puotą (žr.
Jn 2,1–12), kurioje Kristus, Motinai Marijai paskatinus, vandenį pavertė vynu
ir tokiu būdu vestuvininkams padovanojo dar didesnį džiaugsmą. Šis pirmasis
Kristaus stebuklas atskleidžia žmonių bendrabūvio, peraugančio iš žemiško į
dievišką, džiaugsmo ilgesį. Šį džiaugsmą ir trokštame išgyventi Kražių „Ad
Fontes“. Iš tiesų, jau dabar Švč. Eucharistijoje skanaujame Amžinosios vestuvių
puotos danguje vyno ir duonos.
0 komentarai