RSS
Facebook
jie įtempia bures laivui, neturinčiam inkaro
jie sukala denį laivui, neturinčiam dugno
ir liepia plaukti atgal į visai neegzotišką
pasaką, neaprašytą raudančioj sienoj
jie žiūri iš padilbų, jie šmėžuoja koridoriuos,
skverbias iš svetimų, negirdėtų pokalbių,
likus valandai, likus kelioms suskaičiuotoms
minutėms – jie spėja, jie visados suspėja
jie neprisileidžia arti pašnekovo,
jie niekada niekada neįsibėgėja,
jie prašo patylėt, kai kalba,
jie prašo patylėt, kai tyli
jie nemėgsta neryškių fotografijų,
jie nemėgsta trofėjinių filmų,
jie nesisveikina su nepažįstamais,
o pažįstamų tiesiog vengia
iš arti aš jų nepažįstu,
iš toli jų beveik nesimato,
jie stengiasi susiliet su peizažu,
mėgsta būt su kuo nors supainioti
jums pasisekė, kad jų nepažįstat,
jūs laimėjot, patyrėt sėkmę,
jie vis tiek jus suras, matysit,
atpažinsit save operetėj
jie privers jus pozuoti šiąnakt,
jie parodys silpniausią vietą,
jie išgers jus be jokio tosto
už tėvynę, save ir pasuks kaip ruletę
bet palaukit - jie pakeis pirštų
antspaudus, nugrimuos jus tartum
Džeimsą Bondą ir paleis drugeliu
virš upės, ir daug metų matuos –
kiek jums skauda
0 komentarai