RSS
Facebook
“Pirmąją savaitės
dieną, labai
anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo
nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir
pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome,
kur jį padėjo“. (Jn 20,1-2)
Žmoniją ištiko
nuostaba: štai tučias kapas! Pirma žmogui į galvą šaunanti mintis neabejotinai
yra ši: PAVOGĖ! Moterys bėga pas vyrus, kurie turėtų imtis šią problemą spręsti.
Tikinčiųjų bendruomenę apėmė stulbinanti nežinia.
Apaštalai netruks
ir tuoj atbėgs prie tuščio kapo. Mes gi pasilikime ir įsilkausykime į tuščio kapo
viltingą tylą ir pažinkime šio įvykio prasmę!
“Toje vietoje, kur
buvo nukryžiuotas Jėzus, buvo sodas ir sode naujas kapo rūsys, kuriame dar
niekas nebuvo laidotas. Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Prisirengimo diena, o kapas arti.”
(Jn 19,41-42)
“Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių
grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas,
o jei apmirs,
jis duos gausių vaisių.” (Jn 12,24)
Ar ne Jėzus ir yra į sodo dirvą kritusi ir apmirusi sėkla,
kurios gyvastis nurideno akmenį ir davė gausų Prisikėlimo vaisių?!
Stebėkime šios Prisikėlusios gyvasties augimą ir gerkime
naujojo Adomo gaivą! Alleliuja!
mk
0 komentarai