Ši Tikėjimo eilutė nurodo į įvykį, kuris
antlaikinėje erdvėje vyksta po Viešpaties nukryžiavimo ir palaidojimo. Krikščionių
pieštuose atvaizduose (ikonose) matome Kristaus figūrą tamsos ir blankių
žmogystų apsuptyje. Apaštalų tikėjimas mums liudija, kad Viešpats dabar jiems
skelbia Evangeliją.
Ką gi šis įvykis reiškia? Žmogiška suaugti
su vaizdiniais, kurie mums padeda įsigyventi į tikėjimo tiesą. Tačiau atvaizdai
yra lyg vartai - Tiesą atveriantys simboliai. Iš tiesų, Viešpaties kūnas
nenužengė į pragarus ir nesudūlėjo. Persmelktas Dievo Sūnaus dievyste Kūnas prisikėlė.
Tai kas gi „nužengė į pragarus“? Dievo
Sūnus savo dievyste ir visaverte esybe – kaip antrasis Švč. Trejybės asmuo –
sugurina Mirties pančius. Dievo Meilės atvertimi (t.y. sava savastimi) Kristaus
dievystė smelkia Niekyje ir nuodėmėje susiniekinusias sielas. Į Šėtono niekystės
šerdį yra smeigiama visa nugalinti atsiduodanti Meilė. Mirtyje pražuvusios ir
niekada amžinojo gyvenimo vilties neturėjusios sielos šią didžią Viltį patiria ir
atranda. O Mistiniame Kristaus Kūne (Bažnyčioje) vykstanti Auka ir nuolatinė
malda už skaistykloje kenčiančias sielas atrastą Viltį veiksmingai palaiko.
Ženkime drąsiai su Viešpaties malda per
pragarus. Ir daugelis blogio aptemdytų bei niekada Viešpaties nepažinusių sielų
bus išganytos.
mk
0 komentarai