Dvasios gyvenimas

Meditacija. „Nužengė į pragarus“

× 4/19/2014

Ši Tikėjimo eilutė nurodo į įvykį, kuris antlaikinėje erdvėje vyksta po Viešpaties nukryžiavimo ir palaidojimo. Krikščionių pieštuose atvaizduose (ikonose) matome Kristaus figūrą tamsos ir blankių žmogystų apsuptyje. Apaštalų tikėjimas mums liudija, kad Viešpats dabar jiems skelbia Evangeliją.

Ką gi šis įvykis reiškia? Žmogiška suaugti su vaizdiniais, kurie mums padeda įsigyventi į tikėjimo tiesą. Tačiau atvaizdai yra lyg vartai - Tiesą atveriantys simboliai. Iš tiesų, Viešpaties kūnas nenužengė į pragarus ir nesudūlėjo. Persmelktas Dievo Sūnaus dievyste Kūnas prisikėlė.

Tai kas gi „nužengė į pragarus“? Dievo Sūnus savo dievyste ir visaverte esybe – kaip antrasis Švč. Trejybės asmuo – sugurina Mirties pančius. Dievo Meilės atvertimi (t.y. sava savastimi) Kristaus dievystė smelkia Niekyje ir nuodėmėje susiniekinusias sielas. Į Šėtono niekystės šerdį yra smeigiama visa nugalinti atsiduodanti Meilė. Mirtyje pražuvusios ir niekada amžinojo gyvenimo vilties neturėjusios sielos šią didžią Viltį patiria ir atranda. O Mistiniame Kristaus Kūne (Bažnyčioje) vykstanti Auka ir nuolatinė malda už skaistykloje kenčiančias sielas atrastą Viltį veiksmingai palaiko.

Ženkime drąsiai su Viešpaties malda per pragarus. Ir daugelis blogio aptemdytų bei niekada Viešpaties nepažinusių sielų bus išganytos.