Egidijus Vareikis. Mažasis romansas

nežinia ar pabos kada
svaigt nuo vyno
žodžio
žvilgsnio
muzikos takto
ar kada pabos bučiuot lietuje
žliaugiant šaltai srovei
už kaklo
nežinia ar išmoksim kada
rimtai pakalbėt apie buitį
apie orą
dainas
mašinas
tuščias kišenes
apie tai, kas buvo klaida
ir kaip noris tiktai
šalia atsigulti
žinau
kad atleisti gali
mano nežinią
žodžius grubius
visą mūsų praeitį pilką
kai tavo blakstiena baili
taip grakščiai viliojančiai virpa