Nežinomas autorius (V a.). „Amžinoji dangaus garbe“ (Penktadienio Rytmetinės valandos himnas)

Amžinoji dangaus garbe,
Palaimintoji mirtingųjų viltie,
Aukštojo Tėvo Vienatini Sūnau,
Ir skaisčiosios Mergelės atžala,

Duok dešiniąją besikeliantiems,
Tesikelia ir blaivi siela.
Lai ji liepsnodama ir Viešpatį šlovindama,
Jam atsilygina deramomis padėkomis.

Patekėjusi Aušrinė spindi
Ir pačią Šviesą skelbia,
Krinta naktų sutemos,
Lai šventoji šviesa mus apšviečia.

Ir pasilikdama mūsų jutimuose,
Lai išvaro pasaulio naktį,
Lai iki visų laikų pabaigos
Išsaugo nuskaistintą sielą.

Jau anksčiau surastas tikėjimas
Teįleidžia šaknis  į aukštuosius jutimus,
Lai po to viltis drauge džiaugiasi,
O tada dar didesnis tikėjimas pakyla.

Tebūnie, Kristau, gailestingiausias karaliau,
Tau ir Tėvui garbė
Drauge su Dvasia Guodėja
Per amžinuosius amžius. Amen.

Iš lotynų albos. vertė Vytis Valatka