Brolis Pijus Eglinas OP. Išgrynink intencijas

„Tuomet vienas iš Dvylikos, vardu Judas Iskarijotas, nuėjo pas aukštuosius kunigus ir tarė: ‚Ką man duosite, jeigu jį išduosiu jums?‘ Tie pasiūlė trisdešimt sidabrinių. Ir nuo to meto jis ieškojo progos išduoti Jėzų.“ (Iš Evangelijos pagal Matą 26 skyrius, 14–16 eilutės)

Ar žinojote, kad Frydrichas Engelsas, žymusis komunistas ir Karlo Markso bendražygis, didžiąją savo gyvenimo dalį buvo tikintis ir aktyvus krikščionis? Tik po keturiasdešimtojo gimtadienio jis nusigręžė nuo Jėzaus ir pasidavė materializmo filosofijai, kuri neigia Dievo egzistavimą.

Didysis trečiadienis rodo, kad ir tikrieji Jėzaus mokiniai gali pasiduoti savo žmogiškam silpnumui, nusigręžti, išduoti, prarasti Dievo malonę.

Kalbėsime šiandien, žinoma, ne apie Frydrichą Engelsą. Mato Evangelija mums pasakoja apie vieną Jėzaus mokinį – Judą Iskarijotą. Jėzus jį pakvietė į dvylikos apaštalų ratą, nes pasitikėjo juo. Judas ir kiti apaštalai girdėjo daug mokymų ir pamokslų iš Jėzaus lūpų. Jie visi kartu išgyveno daug bendrystės, buvo liudininkais nepaprastų gyvenimo atsivertimų, dalyvavo Jėzaus stebukluose.

Nežiūrint to, Judas žengia pribloškiantį žingsnį, kuris jį padaro žinomu visame pasaulyje – jis tampa Jėzaus išdaviku.

Vis galvoju, kas atsitiko su Judu, negi jis tikrai norėjo tokio pobūdžio pasaulinės šlovės? Aišku tiktai viena – didysis gundytojas jam pateikė pasiūlymą, kurio Judas nesugebėjo atsisakyti.

Mes kalbam apie įvykius, nutikusius prieš 2000 metų. Per tą laikotarpį buvo daug svarstymų, bandymų paaiškinti Judo veiksmus, netgi pateisinimų. Tačiau, skaitant Judo istoriją, Jono Evangelijos dvyliktojo skyriaus šeštoji eilutė pateikia vieną svarbų pastebėjimą – Judas, pasirodo, buvo brolijos iždininku ir panašu, kad nevengdavo iš bendros kasos įsidėti ir į savo kišenę.

Sunku patikėti, kad į Judo istoriją reikia žvelgti iki primityvumo paprastai – godumas buvo pagrindinis išdavystės motyvas. Panašu, kad būti Jėzaus mokiniu, Judui reiškė tiesiog verslą ir tiek. Judo akimis žiūrint, Jėzus tebuvo pasaulinio lygio žvaigždė, o pats Judas pretendavo tapti jo vadybininku, menedžeriu.

Matome, kad Jėzui nė iš tolo nerūpėjo komercija ir žvaigždės statusas. Tada Judas nusprendžia nubausti nepaklusnią žvaigždutę, nutraukti kontraktą ir parduoti naujam šeimininkui.

Sužinojęs apie žydų didžiūnų įsteigtą prizą už Jėzaus galvą, Judas nueina pas juos ir tiesiai šviesiai, kaip tikras verslininkas, sako: „Kiek jūs man duosite, jeigu aš jums išduosiu Jėzų?“ (Mt 26, 15). Štai jums ir visa filosofija.

Jei atvirai, baisu apie tai skaityti. Gaila Jėzaus. Gaila ir Judo. Tuo labiau, kad Didžiojo trečiadienio paraleles išgyvename ir šiais laikais. Dar blogiau – jas išgyvename mūsų pačių gyvenimuose.

Taip, mes Jėzaus mokiniai, bet tas pats gundytojas, kuris atėjo tada pas Judą, jau keletą kartų buvo pasibeldęs ir į mūsų duris. Net pastebėti nespėjome, kaip atsirado dalykų, svarbesnių už Jėzų, už brolius, už vertybes.

Didžioji savaitė nori, kad mes tikrai iki galo išgrynintume intencijas ir tikrai švarūs, mylintys, įžengtume į šeštadienio Prisikėlimo vigiliją. Uždenkite delnais savo veidą. Pasimelskite kartu su manimi: „Viešpatie Jėzau, Tu matai visą mano gyvenimą. Ten, kur aš buvau neteisus – būk man gailestingas. Amen.“

Šaltinis: www.gaveniamieste.lt