Sveikiname su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Prieš dvidešimt ketveris metus grupė drąsių Lietuvos vyrų ir moterų Lietuvai ir visam pasauliui paskelbė: 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. 

Šis sakinys, ir ypač vienas mažas žodelytis jame – „vėl‟ – reiškė nepaprastai daug – ir tuomet, ir dabar. Jis talpina ne tik Kovo 11 aktą, ne tik visas kovas su okupantais (ir ginkluotos, ir neginkluotos), ne tik Sąjūdžio ir Atgimimo istoriją, bet ir daug daugiau. Savotiškai šis žodelytis savyje talpina Lietuvos būtovę. Tas „vėl‟ mūsų istorijoje kartojosi ne kartą. Kad jis ir vėlei taptų kūnu, buvo padėta daug aukų, daug pastangų ir darbo. Kartais atrodo, kad šitai pamirštame, leisdami kasdienybės rūpesčiams, vargams ar net ir malonumams tai užgožti. Neleiskime. Neužmirškime, kas esame ir kuo turime būti.

Šį rytą bičiulis atsiuntė sveikinimą, kuriame buvo toks trumpas mažos mergaitės palinkėjimas mūsų Tėvynei Lietuvai – „Kad Dievui būtų gera į ją žiūrėti‟. Priimkime šią mintį, kaip mūsų kelrodę, kaip mūsų gyvenimo šūkį ir uždavinį. Ir būkime bei dirbkime didesnei Dievo garbei ir mūsų Tėvynės gerovei.

Su Kovo Vienuoliktąja!