Dvasios gyvenimas

Pilntavės šaltinis. Evangelijos meditacija - Jn 4,7- 26

× 3/29/2014

Evangelijos ištrauka:

Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) Jėzus jai tarė:

„Jei tu pažintum Dievo dovaną

ir kas yra tas, kuris tave prašo:

'Duok man gerti',

rasi pati būtum jį prašiusi,

ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ Jėzus atsakė:

„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,

ir vėl trokš.

O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,

tas nebetrokš per amžius,

ir vanduo, kurį jam duosiu,

taps jame versme vandens,

trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai“. Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: 'Neturiu vyro', nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“.Jėzus atsakė:

„Moterie, tikėk manimi,

jog ateis valanda,

kada garbinsite Tėvą

ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

Jūs garbinate, ko nepažįstate,

o mes garbiname, ką pažįstame,

nes išganymas ateina iš žydų.

Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, –

kai tikrieji garbintojai

šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.

Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.

Dievas yra dvasia,

ir jo garbintojai

turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.

Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis – Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs“. Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“ (Jn 4,7- 26)

______

Meditacija:

Moteris prie šulinio yra žmogaus sielos simbolis. Mes blaškomės pasitenkinimo šaltinių turguje. Paleistuvaujame ieškodami pilnatvės. Tačiau šiame pasaulyje - horizantaliame ir lėkštame tik kūriniškumo lygmenyje - savos pilnatvės nerasime. Jokia kūrinių gausybė pilnatvės suteikti negali. Evangelija mus moko, kad kūrinio pilnatvė slypi anapus kūrinio. Pagal Dievo paveiklą ir panašumą sukurto žmogaus pilnatvė atrandama tik Dieve. Anapus žmogaus, tačiau tuo pačiu Dievo įbūtinamos žmogaus prigimties neišmatuojamoje gelmėje - „giliame šulinyje“ - trykšta Amžinojo Dievo gyvastis.

Štai prie šios Dvasios versmės priglūsta atpirktoji siela ir tampa vieno Dievo Trijuose asmenyse dalininke. Štai tiesa apie žmogų ir jo pilnatvę: arba apgaulė ir supuvimas kūriniškų „pilnatvių“ apstybėje, arba įsibuvimas (garbinimas) mane Amžinybei įbūtinančio Dievo prigimtyje, t.y. bendrystėje su Švč. Trejybės asmenimis!

Dalyvavimas Bažnyčios slėpiniuose (liturgijoje) ir yra ne kas kita, o įsibūvimas į Švč. Trejybės artumą „per Jį, su Juo ir Jame“, t.y. per Dievo Sūnaus - ir tuo pačiu vienalytės Dievo atsiduodančios prigimties - Atskleistį ant Kryžiaus.

Šalinkimės žmogiškų surogatų Bažnyčios liturgijoje, kurie „kūrybiškai“ aptemdo Dvasios dovanotą ir Bažnyčios apaštalinėje tradicijoje nepertraukiama gija perteiktą pilnatvišką dalyvavimą Mistinio Kristaus kūno slėpiniuose. Tai – kūriniški pakaitalai, kurie tekina kūną, tačiau atitraukia sielą nuo Amžinojo Gyvenimo versmės.