Egidijus Vareikis. Atgailos vakaras

















prašau
šįvakar nedink
iš nuvargusios meilės
parėjus
lūpų pakraščiu prisipažink
verkei
kai gėdingai tylėjau
pasakų rinkinius mesk 
neskaičius
į židinio ugnį
kažkas ir be mūsų nuspręs
iki pusės
ar jau- iki dugno?
lieti
randuotam veide
žaizdas
iš vaikystės kiemo
ir spanguolių lūpom
myli mane 
lyg nuo kelio
nuklydusią 
žiemą.


Kategorijos:

1 komentarai

  1. Anonimiškas3/31/2014

    Tyla kartais yra geriausias būdas pasakyti. Suprasti tai paprasta, bet nėra nieko sunkiau kaip su tuo gyventi.

    AtsakytiPanaikinti