RSS
Facebook
prašau
šįvakar nedink
iš nuvargusios meilės
parėjus
lūpų pakraščiu prisipažink
verkei
kai gėdingai tylėjau
pasakų rinkinius mesk
neskaičius
į židinio ugnį
kažkas ir be mūsų nuspręs
iki pusės
ar jau- iki dugno?
lieti
randuotam veide
žaizdas
iš vaikystės kiemo
ir spanguolių lūpom
myli mane
lyg nuo kelio
nuklydusią
žiemą.
Tyla kartais yra geriausias būdas pasakyti. Suprasti tai paprasta, bet nėra nieko sunkiau kaip su tuo gyventi.
AtsakytiPanaikinti