Mindaugas Kubilius. Lyderis – kuriantis autoritetas

Lyderystės magija, didysis vertės stebuklas, mases telkianti charizma ar bauginanti galia – šie ir kiti panašūs mistinio skonio posakiai maloniai prablaško. Visgi praktiškus žmones diskusija apie lyderystę verčia užsiduoti ir praktiškus klausimus : kaip gi tapti veiksniu, kalnus nuverčiančiu ir pergalingu lyderiu?

Mūsų sąmonėje lyderystė siejama išimtinai su pirmavimu ir rezultatyviu veikimu. Paprasta ir aišku.

Tačiau kaip praktiškai įgyvendinti čia diskutuojamą tvarios lyderystės modelį? Prisiminkime: lyderystė yra tvaraus santykio ir tveriančio rezultato kūrimas, kur lyderis yra žmogui savito gėrio sklaidos įgalintojas.   

Anot šio apibrėžimo, lyderis yra tam tikra vertės ikona, įkvepianti sekėją laisvanoriškai sklaidai. Svarbu įsisąmoninti, kad nuoširdi ir visavertė žmogaus sklaida įmanoma tik laisvės sąlygomis. Neįmanoma priversti gyvą organizmą visavertiškai skleistis prieš savo prigimtį, žmogaus atveju – prieš laisvą valią. Laisvos valios sprendimas yra įsišaknijęs žmogaus supratime apie tai, kas jam yra absoliučiai vertinga. Tik šiam supratimui keičiantis, žmogus laisva valia keičia ir savo sklaidos kryptį. Vaizdžiai tariant, naujai atrasta ‚lobių sala‘ diktuoja ir naują paieškos kryptį.

Aišku, laivo kapitonas turi įtikinti jūreivius, kad jis vienintelis težino, kur yra paslėptas paslaptingasis lobis. Tik tuomet samdyta darbo jėga taps lobio dalies godojančiais bendrininkais, o laivo kapitonas – jų lyderiu.

Bet ar godžių samdinių, kad ir tapusių ieškomo gėrio dalininkais, komanda yra patikima? Ar, godumo apakinti, nepersišaudys ant atrastos aukso krūvos? Akivaizdu, kad tik gerovės pažadas nėra pakankamas tvaraus santykio įtvirtinimui ir tvaraus rezultato pasiekimui.

Kaip jau aptarėme, tvarus santykis reiškia žmogui būdingų galių (t.y. savo gėrio) sklaidą, vadinasi ir kūrybą įvairiausiomis formomis. Todėl ‚gerovės pažadas‘ (kurį čia įsivardijome kaip ‚lobio salą‘) tvarios lyderystės praktikoje turi būti ne godų kaupimą skatinanti iliuzija (nes godumas ir iliuzija yra neatsiejama pora), bet turi atsiremti į pačiam žmogui savą prigimtinį gėrį ir jį išskleisti lyderystės praktikos pagalba. Tvarus lyderis visada yra vertės sklaidos įgalintojas.

Grįžkime prie praktinio klausimo: kaip lyderiui būti ne iliuzijų apie aukso kalnus  piešėju, bet kūrybos įkvėpėju ir  žmogaus vertės sklaidos įgalintoju? Juk lobių sala iš tiesų yra pirmiausiai atrandama žmogaus viduje! Kitaip tariant, kaip būti Žmogumi Žmogui iš didžiosios raidės? Atsakymas – būti tvarią gerovę kuriančiu Autoritetu.

Idant nepasimestume dažnai klaidinančioje kalbų apie lyderystę „mistikoje“, svarbu teisingai suprasti šių plačiai vartojamų žodžių ‚autoritetas‘ ir ‚gerovės pažadas‘ originalias, t.y. pamatines, reikšmes. Tvari lyderystė reikalauja patikimumo, o svarstymas apie ją - tikslumo.

Autoritetas kyla iš lotyniško žodžio ‚auctoritas‘. Savo ruožtu, šis žodis kyla iš žodžio ‚auctor‘, kas reiškia ‚augintoją‘ - tą, kuris įgalina ir puoselėja augimą, būvio tvarumą (TLG žodynas: he that brings about the existence of any object, or promotes the increase or prosperity of it, whether he first originates it, or by his efforts gives greater permanence or continuance to it). Iš šio žodžio kyla ir tarptautinis žodis ‚autorius‘, kuris mums pirmiausiai reiškia ‚kūrėją‘.           

Tuo tarpu žodis ‚auctoritas‘, iš kurio tiesiogiai kyla žodis ‚autoritetas‘, nurodo vertės sklaidos įgalintoją ir kūrybos proceso bei reiškinių tvarumo palaikytoją. ‚Autoritetas‘ yra kūrybinių procesų aktyvioji priežastis; jis yra žinojimo apie tuos procesus šaltinis; jis pats yra vertės ir tobulos jos raiškos įkūnytojas, sektinas pavyzdys. Taigi, Autoritetas yra galią turintis kūrėjas ir žmogaus vertės sklaidos įgalintojas.

Mums įprasta manyti, kad galios turėjimas ir jos praktika yra bene esmingiausias Autoriteto uždavinys. Deja, dažnai šis populiarus klaidingas įsitikinimas nustumia į paraštes autoriteto sampratai taip pat esminius ‚kūrėjo‘ ir ‚vertės augintojo‘ dėmenis. Pavyzdys: žodžio ‚autoritarinis‘ vartojimas. Mūsų sąmonėje šis žodis reiškia laisvos raiškos demokratinėje visuomenėje naikinimą. ‚Autoritaras‘ ir lyderis - viena kitai prieštaraujančios sampratos. Tačiau romėniškųjų ‚auctor‘ ir ‚auctoritas‘ pamatinių reikšmių analizė atskleidžia, kad būtent bendrašaknis žodis ‚autoritetas‘ - kaip kūrėjas ir vertės augimo įgalintojas - yra tapatus tvaraus lyderio sampratai.

Antikos Graikijos ir Romos sutelktas Vakarų civilizacijos vertės pagrindas remiasi ‚autoriteto‘ samprata, būtent, čia diskutuojamo ‚tvaraus lyderio‘ prasme.

Visgi lengva nuslysti tik į galios turėjimo meilę. Tačiau tai - ne tvaraus lyderio kelias. Tik Autoritetas tikrąja šio žodžio prasme kuria žmogaus gėrio sklaidos stebuklą.

Tuo tarpu galios turėjimo tikslas turi būti kūrybos ir žmogaus vertės sklaidos įgalinimas. Tai yra ir tvaru, ir moralu.

Apie Autoritetui būdingo ‚gerovės pažado‘ prigimtį, o ir tolesnė čia išsikeltų klausimų diskusija – kitose esė. 

Šaltinis: www.cezaris.lt