Gintaras Sungaila. Mano kelionė į šventąjį Atono Kalną (III)

KAIMYNINIAI VIENUOLYNAI

Pirmąją dieną po nakvynės šv. Andriejaus skite, po rytinių pamaldų ir liturgijos, iškeliavome į šalia esančią Atono sostinę - Karyes. Čia yra Iera Kinonia (Šventoji Bendruomenė, t.y. Atono „parlamentas“) ir protato bažnyčia, kurioje saugoma ikona „Axion Estin“ („Iš tiesų verta“).

Protato bažnyčia

Pasak legendos, sykį vienas senolis liepė savo mokiniui vienam pasimelsti protato bažnyčioje naktines pamaldas. Vakare atėjus, prie jaunuolio prisijungė nepažįstamas vienuolis, vardu Gabrielius. Jiedviem priėjus pamaldų dalies kur giedamas Magnificat, jaunasis mokinys sugiedojo įprastai: „garbingesnę už cherubinus ir nepalyginamai šlovingesnę už serafinus, mergele likusią, Dievą Žodį pagimdžiusią, tikrąją Dievo Gimdytoją Tave aukštiname“. Iškart po to nepažįstamasis vienuolis pradėjo giedoti giesmę iš naujo, tačiau pradžioje pridėjo: „Tikrai verta ir teisinga šlovinti tave Dievo Gimdytoją, amžinai palaimintą ir nekalčiausiąją, ir mūsų Dievo Motiną“. Po šių žodžių sekė jau įprastas tekstas. Vienuoliui tariant tuos žodžius, staiga ikona pradėjo spinduliuoti Nesukurtąją Šviesą. Jaunasis mokinys paprašė: „Ar negalėtumei man šiuos žodžius užrašyti?“. Vienuolis paėmė stogo čerpę ir joje tarsi vaške pirštu įrašė maldos žodžius. Tada mokinys tikrai suprato, kad tai buvo arkangelas Gabrielius.

Kadangi ikona spinduliavo Nesukurtąją Šviesą dar kurį laiką po apreiškimo, tai kiti vienuoliai suprato, jog jaunasis mokinys pasakoja tiesą.

„Axion estin“ ikona

Tiesa, prie šios nuostabios ikonos progą prisiglausti turėjome tik vėliau, po kelių dienų, o minimąją dieną protato bažnyčia buvo užrakinta. Mes aplankėme Kutlumušo vienuolyną, atsigėrėme ten vandens ir keliavome ieškoti Filotėjaus (Philotheou) vienuolyno. 

Kutlumušo (Koutloumousiou) vienuolynas

Kutlumušo vienuolyno įėjimas. Šis vienuolynas dedikuotas Atsimainymo (Metomorphosis) šventei. Kaip ir virš kiekvieno vienuolyno įėjimo, kaba jo titulo ikona.

Kutlumušo vienuolynas šitaip pavadintas mecenato šeimos vardu. Vienuolyno struktūra - tipinė Atono vienuolyno. teritoriją kvadratu juosia gyvenamieji pastatai, viduje - kvadrato formos aikštė, kurios viduryje - katholikon, t.y. pagrindinė vienuolyno bažnyčia. Katholikon - nedidelė, graikiško kryžiaus formos. Viduje nuo tikinčiųjų dalies ikonostasu atskirtas altorius, o tikinčiųjų dalį per pusę skiria dar viena siena, turinti savyje tris praėjimus - du šoninius ir vieną centrinį, uždengiamą užuolaida. Tokiu būdu tikinčiųjų surinkimo vieta taipogi padalyta į dvi lygias dalis, kaip buvo senovėje, kai žmonės, turėję epitimiją (laikinąją ekskomuniką dėl savo nuodėmių) neeidavo į pagrindinę bažnyčios patalpą.

Žymiausioji Kutlumušo relikvija - Tikrojo Kryžiaus liekana.

Man buvo įdomu stebėti, kiek daug kultūrinio ir formų bendrumo Atono vienuolynai turi su koptų vienuolynais. Koptai (tikrieji Egipto etniniai gyventojai, kurių daugelis - krikščionys monofizitai) oficialiai tvirtina, atseit jų kultūra yra tiesiogiai paveldėta iš faraoniškosios. Graikiškąjį substratą jie nutyli arba neigia, teigdami, kad tai Aleksandrijos patriarchato ortodoksai yra „graikai“. Tačiau senųjų koptų vienuolynų vidaus freskų išdėstymas yra toks pat, kaip graikų, be to, koptai, kaip ir graikai, naudoją trimatį kryžių:

Trimatis graikų kryžius (Kutlumušo katholikon)

Bekeliaujant nuo Kutlumušo link Filotheou, įvyko pirmas mano gyvenime gyvas pokalbis graikų kalba. Tiesa, jis buvo ne itin informativus:

- Sighnomi! Sighnomi! - sušukau bėgdamas prie seno, lėtai pėdinančio graiko.

- M? - klausiamai atsisuko.

- Pou einai Philotheou, parakalo? (Prašau pasakyti, kur yra Filotheou vienuolynas)

(Jis pradėjo greitai kažką murmėti panosėj ir matyt svarstyti, kaip čia užsieniečiui paprastai paaiškinus)

- Ekei? I Ekei? („ten? ar ten?“ pradėjau klausinėti krypties rodydamas pirštu)

- Nai („Taip“, pasakė parodydamas teisingą kryptį)

- Evcharisto! („ačiū“ tariau nubėgdamas)

Tiesa, nors kryptį ir sužinojome, tačiau beieškodami paklydome. Galop priėjome skardį ir teko bandyti sukti kitu keliu, o ten jau nuėjome visiškai ne ten, kur norėjome. Pasiekėme Ivirono vienuolyną ir mano draugas juokavo, jog mes būsime radę patį ilgiausią įmanomą kelią iki Ivirono.

Šventasis Ivirono vienuolynas

Šis vienuolynas kadaise buvo gruzinų, dabar - graikų. Žymiausia jo relikvija - Ivirono Dievo Motinos ikona (Panagia Portaitissa). Viena našlė kadaise šią ikoną gelbėdama nuo ikonoklastų įmetė į jūrą. Vėliau Atono vienuolis, gruzinas šv. Gabrielius rado šią ikoną jūroje ir nunešė ją į Ivirono katholikon. Tačiau kitą rytą ikona pradingo ir atsirado virš vartų. Šis stebuklas kartojosi, kol šv. Gabrielių ištiko vizija, kurioje švenčiausioji Dievo Motina jam pasakė, kad vienuoliai saugo jos ikona, tačiau tai ji turi sergėti vienuolius. Todėl ikona vadinama Portaitissa - Vartų Sergėtoja.

Ivirono Dievo Motina

Belaukdami autobuso, kuris parvežtų mus iš Ivirono tiesiai į Andriejaus skitą, sutikome vidutinio amžiaus ūsuotą graiką, kuris žinojo Lietuvą, Sabonį, Marčiulionį ir „Šarą“ (Jasikevičių). Šią pravardę tarė šveplai, nes graikų kalboje nėra nei S, nei Š raidės. Vyras pasirodė beesąs rimtas krepšinio fanas ir atsiminė visus žaidimus su Lietuva nuo 9-ojo dešimtmečio, be to, žinojo, jog Macijauskas žaidė Panathinaikos. Taipogi jis stebėjosi, kaip Lietuvoje įmanoma maudytis jūroje, jei tai toks šaltas kraštas.

Kitądien nukeliavome į šalia Kutlumušo esančią ir jam priklausančią senolio Paisijaus celę. Priėję atokiau esančią cele aptikome uždarytus metalinius vartelius, prie kurių buvo kranelis su šaltinio vandeniu, metalinis puodelis ir didelė dėžė stambiai supjaustytų loukoumi. 

Aptikau prie tvoros metalinį plaktukėlį ir plokštelę, suprasdamas daiktų ryšį, nedrąsiai pastuksenau plaktuku per plokštelę. Iš už celės durų išlindo žilabarzdis vienuolis, kuris pasisveikino: „Kalimera!“. Pradėjome su juo kalbėtis, jis pasirodė nemokąs nei vienos kitos kalbos, tik graikų. Taigi, kiek pavyko, pabandėme papasakoti, kas esame, iš kur, kad žinome senolį Paisijų ir jį gerbiame. Paklausus paaiškėjo, kad šis vienuolis gyvenęs su senoliu Paisijumi. Apsilankius celėje, jis mums padovanojo laminuotas senolio Paisijaus nuotraukas.

Senolis Paisijus - tai 1994 metais miręs ortodoksų vienuolis, garsėjęs savo dvasiniu mokymu ir jau lokaliai gerbiamas kaip šventasis.

Po to keliavome į Vatopedą.

Šaltinis: http://ortodoksas.blogspot.com