Šv. Nilas Sinajietis: Apie pataikavimą pilvui (I)

Šv. Nilas Sinajietis – šv. Jono Auksaburnio mokinys ir gynėjas, garsus Sinajaus vienuolyno asketas. Buvo vedęs, turtingas, turėjo žmoną ir du vaikus, tačiau kartu su žmona nutarė išsiskirti, kad abu gyventų vienuolišką gyvenimą. Be gausybės teologinių kūrinių, yra parašęs knygą apie Epiktetą, graikų filosofą. Pasak „Filokalijos“, mirė būdamas šešiasdešimties. – G. S. 
1. Vaisingumo pradas (ἀρχὴ) - šviesa, o darbų (πρακτικῆς) pradas - susivaldymas.

2. Suvaldytame pilve silpsta aistros (πάθη) (1), o susigundžiusiame valgiais gausėja potraukiai (ἡδονάς).

3. Pagonių (ἐθνῶν) pradas - Amalekas, aistrų pradas - pataikavimas pilvui.

4. Medžiaga (ὕλη) ugniai - malkos, medžiaga pilvui - valgiai.

5. Kaip malkų daugybė dega didele liepsna, taip gausūs valgiai tvirtina troškimą (ἐπιθυμίαν) (2).

6. Liepsna nyksta išsekus medžiagai, valgių skurdas gesina troškimą.

7. Valgio troškimas pagimdė nepaklusimą, o malonus valgymas išvarė iš rojaus.

8. Brangūs valgiai malonina gerklę, bet maitina ir nenuilstantį troškimų kirminą.

9. Ištuštėjęs pilvas paruošia budėjimui maldoje, pripildytas - skatina miegą.

10. Serginti širdį dvasia (νηφάλιον φρόνημα) (3) randama sausoje mityboje (4), o sotus gyvenimas panardina protą (νοῦν) į tamsybes;

11. Pasninkaujančiojo malda – kylantis viršun erelio jauniklis, o paskanavusiojo malda krinta žemyn, apsunkinta sotumo.

12. Pasninkaujančio protas (νοῦς) – šviesi žvaigždė švariame danguje, o paskanavusiojo protas aptemęs tarsi dangus naktį, kai nematyti mėnulio.

13. Rūkas užstoja saulės spindulius, o tirštas suvalgyto maisto garavimas aptemdo protą.

14. Purvinas veidrodis aiškiai neperduoda atsispindinčio jame vaizdinio bruožų; ir mąstymas (διανοητικὸν), aprūkęs persivalgymu, nepriima Dievo žinojimo (γνῶσιν).

15. Nedirbama žemė gimdo piktžoles; ir pataikaujančiojo pilvui protas apauga gėdingomis išmonėmis.

16. Neįmanoma rasti aromato purve, kaip ir pataikaujančiame pilvui – kvapniai dvelkiančios žiūros (θεωρίας)(5).

17. Pataikaujančio pilvui akis žiūrinėja, kur rasti puotą; akis susivaldžiusio – kur renkas išminčiai.

18. Pataikaujančiojo pilvui siela skaičiuoja kankinių atminimo datas, susivaldžiusiojo siela mėgdžioja jų gyvenimus.

19. Bijantis karų dreba nuo rago gausmo, skelbiančio mūšio pradžią, o pataikaujantis pilvui - išgirdęs apie pasninko pradžią.

Ištrauka iš kūrinio „Apie aštuonias blogio dvasias“. „Philokalia“, 2 tomas. 
Vertimas iš senosios graikų kalbos ir paaiškinimai - Gintaro Sungailos.

PAAIŠKINIMAI

(1) πάθος - graikų kalboje reiškia tiek aistrą, tiek kančią.
(2) ἐπιθυμίαν – gali būti turima omenyje aistringoji/trokštančioji sielos dalis
(3) νηφάλιον φρόνημα –
1) Fronema (pažodžiui „protas“, „dvasia“) - tam tikra dvasios būklė, įgyjama per teisingą tikrojo tikėjimo (ortodoksijos) praktiką (ortopraksiją). Fronemos įgyjimas yra pirmoji dievėjimo (teozės) sąlyga;

2) Nepsis (pažodžiui „sargyba“, „budėjimas“, „blaivumas“) - savo širdies sargyba, stebėjimas įeinančių ir išeinančių minčių ir polinkių.

Išsireiškime „nefalion fronema“ turima omenyje fronema širdies sargybos atžvilgiu.

(4) ξηροτάτῃ διαίτῃ - nuoroda į kserofagiją (ξηροφαγία, ξηρός - sausas, φαγεῖν - maistas) - tam tikras Rytų krikščionių pasninko režimas. Kserofagija reiškia maitinimąsi vien termiškai neapdorotu maistu, t.y. duona, vandeniu, druska, daržovėmis, vaisiais, riešutais ir kt.

(5) θεωρία (theoria) - žiūra, Aukščiausiosios Tiesos - Dievo - kontempliacija, per kurią įgyjamas žinojimas apie Dievą - gnosis. Dievas yra aukščiau bet kokio žmogiškojo žinojimo, todėl negali būti pasiektas vien proto ieškojimais (dianoia arba phronesis), o savo malone atsiveria tiems, kurie jo ieško. Phronema padeda atskirti tikrą žinojimą (gnosis) nuo netikro, tačiau teisingas tikrojo tikėjimo praktikavimas neužtikrina žinojimo apie Dievą, jį užtikrina tik malonė.

Šaltinis: ortodoksas.blogspot.com


Kategorijos:

0 komentarai