Gruodžio 3-ioji - Tarptautinė negalią turinčių žmonių diena. Ta proga Labdaros ir paramos fondo "Algojimas", dirbančio su neįgalius vaikus auginančiomis šeimomis, vadovė Aušros Stančikienė pasidalino mintimis ir įžvalgomis apie neįgalių vaikų situaciją Lietuvoje, esamas problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
Statistikos departamento ir Neįgaliųjų departamento duomenimis, Lietuvoje nuo 2006 m. iki šiandien gyvena per 38 000 nepilnamečių, kuriems yra nustatytas neįgalumas. Tačiau Lietuvoje neatstovaujami negalią turinčio vaiko ir jo šeimos interesai. Valstybės socialinės politikos krypčių, numatančių neįgalius vaikus auginančių tėvų socializacijos, integracijos į darbo rinką bei reabilitacijos priemones, šiandien vis dar trūksta.
Kaip teigia su neįgaliuosius vaikus auginančiomis šeimomis dirbančio fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadovė Aušra Stančikienė, atliktos nepriklausomos apklausos rodo, kad didžiajai daliai negalią turinčių vaikų ne tik neteikiamos kompleksinės paslaugos, bet ir neprieinamas elementariausias ugdymas.
„Pasirodžius oficialiai statistikai, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 negalią turinčių vaikų, bei po atliktų nepriklauso apklausų paaiškėjo, kad Lietuvoje visiškai neatstovaujami negalią turinčio vaiko ir jo šeimos interesai. Tęsiama nuo pat sovietmečio pabaigos įsigaliojusi ydinga praktika, kai Lietuvoje šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, skurdo problemos sprendžiamos per negalios pensijų ir slaugos ar priežiūros poreikiams skirtų pensijų išmokas. Tokiu būdu, pažeidžiant vaiko teises, paslepiamas skurdo mastas, o šeima, pinigus, skirtus negalią turinčiam vaikui priversta panaudoti būtiniausioms buities išlaidoms apmokėti, o ne vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti“, - teigia. A. Stančikienė.
Remiantis švietimo pagalbos ir kitų su vaiko situacija susijusių sričių aukščiausios kvalifikacijos specialistų rekomendacijomis, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ atliko šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, apklausą, kurioje siekė išsiaiškinti šeimų poreikius, patiriamus trukdžius, lūkesčius. Apklausos, kurioje dalyvavo 263 šeimos, gyvenančios 27 savivaldybėse, metu paaiškėjo, kad 83 proc. respondentų yra patyrę sveikatos srities specialistų neigiamą požiūrį į vaiką, kai buvo siūloma vaiko atsisakyti, atiduodant į instituciją. 98 proc. respondentų nurodė, kad jų auginami vaikai nuosekliai negauna kompleksiškai teikiamų paslaugų. Tik 18 proc. respondentų nurodė, kad jų vaikams skirtas namų mokymas. 16 proc. iš jų nurodė, kad ugdymo paslaugos neteikiamos, arba teikiamos nenuosekliai.
„Apklausos rezultatai ir mūsų patirtis rodo, kad iki šiol nėra vieningo valdžios požiūrio į vaiką ir jo situaciją: skirtingų ministerijų ir žinybų atstovai vadovaujasi skirtingais požiūrio modeliais. Todėl tarptautinės neįgaliųjų dienos proga valdžios pareigūnams ir institucijų vadovams siūlome pirmiausiai pradėti svarstyti naujo privalomojo socialinio slaugos draudimo įvedimą, kuris jau yra taikomas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge bei kitose Europos šalyse. Tarpinstituciniu lygiu išgryninti, parengti, reglamentuoti specialiųjų poreikių vaiko poreikių lygius ir kompleksiškai teikiamų paslaugų modelius pagal vaiko ir jo šeimos poreikių požymius. Ir galiausiai tarpinstituciniu lygiu įvertinti ir užtikrinti parengtų modelių taikymą ir finansavimo šaltinius. Manome, kad šie pirmi trys žingsniai yra būtini, norint pradėti griauti dar sovietmečių gyvavusį ir šiandien viešosiose institucijoje tebeklestintį atsainų požiūrį į neįgaliuosius ir jų socialinę integraciją“, - teigė A. Stančikienė.
Ji priduria, kad šiandien taip pat yra susidariusi ydinga situacija, kai valstybės skiriamos didžiulės lėšos yra paskirstomos instituciškai nekoordinuotai, neracionaliai ir neadekvačiai, visiškai neatsižvelgiant į realius negalią turinčių vaikų ir jas auginančių šeimų poreikius. Fondo duomenimis, kiekvieną dieną negalia nustatoma vidutiniškai 6 vaikams. Viso šalpos ir slaugos pensijų vaikams su negalia per 2011 m. išmokėta 1 mlrd. 68 mln. 787 tūkst. litų. Fondo vadovės pastebėjimu, šiomis negalios, šalpos ir slaugos pensijų išmokomis nėra tenkinami realūs negalią turinčių asmenų, ypač vaikų, individualūs sveikatinimo ir reabilitacijos poreikiai, bet sprendžiamos kitos socialinės problemos.
O pabaigai - truputį daugiau pozityvo. Kad apie neįgalius vaikus būtų prisiminta nors jų dieną, fondas Algojimas" LR Prezidentei, Premjerui, Seimo pirmininkei išsiuntėme vaikų norus ir padėką, kurią užrašė rašytoja, poetė Ilzė Butkutė:
"Sakoma, kad grandinė yra tokia stipri, kokia stipri yra pati silpniausia jos grandis.
Daug kas laiko mane silpniausia šeimos, giminės, net miesto grandimi. Tačiau mano šeima, mano bendruomenė ir mano šalis yra užtektinai stipri, kad skirtų man dėmesio, šilumos ir atidumo. Aš stiprėju drauge su jumis.
Ir vieną dieną būsiu toks stiprus, kad mūsų visų vienybė bus nenugalima."
Statistikos departamento ir Neįgaliųjų departamento duomenimis, Lietuvoje nuo 2006 m. iki šiandien gyvena per 38 000 nepilnamečių, kuriems yra nustatytas neįgalumas. Tačiau Lietuvoje neatstovaujami negalią turinčio vaiko ir jo šeimos interesai. Valstybės socialinės politikos krypčių, numatančių neįgalius vaikus auginančių tėvų socializacijos, integracijos į darbo rinką bei reabilitacijos priemones, šiandien vis dar trūksta.
Kaip teigia su neįgaliuosius vaikus auginančiomis šeimomis dirbančio fondo „Algojimas“ įkūrėja ir vadovė Aušra Stančikienė, atliktos nepriklausomos apklausos rodo, kad didžiajai daliai negalią turinčių vaikų ne tik neteikiamos kompleksinės paslaugos, bet ir neprieinamas elementariausias ugdymas.
„Pasirodžius oficialiai statistikai, kad Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 negalią turinčių vaikų, bei po atliktų nepriklauso apklausų paaiškėjo, kad Lietuvoje visiškai neatstovaujami negalią turinčio vaiko ir jo šeimos interesai. Tęsiama nuo pat sovietmečio pabaigos įsigaliojusi ydinga praktika, kai Lietuvoje šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, skurdo problemos sprendžiamos per negalios pensijų ir slaugos ar priežiūros poreikiams skirtų pensijų išmokas. Tokiu būdu, pažeidžiant vaiko teises, paslepiamas skurdo mastas, o šeima, pinigus, skirtus negalią turinčiam vaikui priversta panaudoti būtiniausioms buities išlaidoms apmokėti, o ne vaiko specialiesiems poreikiams tenkinti“, - teigia. A. Stančikienė.
Remiantis švietimo pagalbos ir kitų su vaiko situacija susijusių sričių aukščiausios kvalifikacijos specialistų rekomendacijomis, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ atliko šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus, apklausą, kurioje siekė išsiaiškinti šeimų poreikius, patiriamus trukdžius, lūkesčius. Apklausos, kurioje dalyvavo 263 šeimos, gyvenančios 27 savivaldybėse, metu paaiškėjo, kad 83 proc. respondentų yra patyrę sveikatos srities specialistų neigiamą požiūrį į vaiką, kai buvo siūloma vaiko atsisakyti, atiduodant į instituciją. 98 proc. respondentų nurodė, kad jų auginami vaikai nuosekliai negauna kompleksiškai teikiamų paslaugų. Tik 18 proc. respondentų nurodė, kad jų vaikams skirtas namų mokymas. 16 proc. iš jų nurodė, kad ugdymo paslaugos neteikiamos, arba teikiamos nenuosekliai.
„Apklausos rezultatai ir mūsų patirtis rodo, kad iki šiol nėra vieningo valdžios požiūrio į vaiką ir jo situaciją: skirtingų ministerijų ir žinybų atstovai vadovaujasi skirtingais požiūrio modeliais. Todėl tarptautinės neįgaliųjų dienos proga valdžios pareigūnams ir institucijų vadovams siūlome pirmiausiai pradėti svarstyti naujo privalomojo socialinio slaugos draudimo įvedimą, kuris jau yra taikomas Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge bei kitose Europos šalyse. Tarpinstituciniu lygiu išgryninti, parengti, reglamentuoti specialiųjų poreikių vaiko poreikių lygius ir kompleksiškai teikiamų paslaugų modelius pagal vaiko ir jo šeimos poreikių požymius. Ir galiausiai tarpinstituciniu lygiu įvertinti ir užtikrinti parengtų modelių taikymą ir finansavimo šaltinius. Manome, kad šie pirmi trys žingsniai yra būtini, norint pradėti griauti dar sovietmečių gyvavusį ir šiandien viešosiose institucijoje tebeklestintį atsainų požiūrį į neįgaliuosius ir jų socialinę integraciją“, - teigė A. Stančikienė.
Ji priduria, kad šiandien taip pat yra susidariusi ydinga situacija, kai valstybės skiriamos didžiulės lėšos yra paskirstomos instituciškai nekoordinuotai, neracionaliai ir neadekvačiai, visiškai neatsižvelgiant į realius negalią turinčių vaikų ir jas auginančių šeimų poreikius. Fondo duomenimis, kiekvieną dieną negalia nustatoma vidutiniškai 6 vaikams. Viso šalpos ir slaugos pensijų vaikams su negalia per 2011 m. išmokėta 1 mlrd. 68 mln. 787 tūkst. litų. Fondo vadovės pastebėjimu, šiomis negalios, šalpos ir slaugos pensijų išmokomis nėra tenkinami realūs negalią turinčių asmenų, ypač vaikų, individualūs sveikatinimo ir reabilitacijos poreikiai, bet sprendžiamos kitos socialinės problemos.
O pabaigai - truputį daugiau pozityvo. Kad apie neįgalius vaikus būtų prisiminta nors jų dieną, fondas Algojimas" LR Prezidentei, Premjerui, Seimo pirmininkei išsiuntėme vaikų norus ir padėką, kurią užrašė rašytoja, poetė Ilzė Butkutė:
"Sakoma, kad grandinė yra tokia stipri, kokia stipri yra pati silpniausia jos grandis.
Daug kas laiko mane silpniausia šeimos, giminės, net miesto grandimi. Tačiau mano šeima, mano bendruomenė ir mano šalis yra užtektinai stipri, kad skirtų man dėmesio, šilumos ir atidumo. Aš stiprėju drauge su jumis.
Ir vieną dieną būsiu toks stiprus, kad mūsų visų vienybė bus nenugalima."
0 komentarai