Juozas Girnius. Krikščionybės ir ateizmo grumtynės mūsų tautoje (I)

Šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakčiai paminėti Religinio pasaulio lietuvių katalikų kongreso rengėjų vardu kun. dr. Pr. Gaida mane pakvietė antrajai paskaitai. Skirtoji tema — aktuali, bet — ne visai maloni. Aktuali dėl to, kad grumtynės tarp krikščionybės ir ateizmo iš tiesų vyksta ir tėvynėje, ir išeivijoje. "Grumtis"1 — tai kovoti, nors tik idėjine prasme, kritiškai vertinant abi šalis. Liaupsė visuomet dėkingai sutinkama, bet kritiškai žvelgti tai neišvengiamai rizikuoti — sukelti piktą įtūžį.

Kadangi vedant kovą su krikščionybe šaukiamasi ir istorijos, pirmoji paskaitos dalis bus irgi istorinė, antroji dalis žvelgs Į dabartį.

I

Kovo 4 mirė šv. Kazimieras (1458 - 1484). Kovo 4 gimė Kazimieras Liščinskis (Lyszezynski, 1634 - 1689), kuris keliamas kaip ateizmo pradininkas. Tiesiog populiarinamas jo kultas. Istorikas J. Jurginis išleido apie jį du leidinius 2 ir jį prisimena kone visuose savo raštuose. Įtrauktas į pradėtos leisti "Lietuvos filosofinės minties šaltinius".3 Filosofas E. Meškauskas nagrinėjo jo pasaulėžiūrą;4 Jį rinkosi tema rašytojas P. Venclova ir poetė A. Puišytė. Jam skirta A. Račiūno opera "Saulės miestas" (1965). Ateizmo muziejui trys dailininkai sukūrė jį vaizduojančius vitražus. Spaudoje nuo 1959 m. pradėtos švęsti jo sukakčių metinės (1959, 1964, 1969, 1975).

Šiemet (1984), lyg norėdami užbėgti už akių šv. Kazimiero 500-sioms mirties metinėms kovo 4, Lietuvos filosofai jau vasario 22 nutarė paminėti Kazimiero Liščinskio 350 gimimo sukaktį.5 Šią konferenciją aprašant spaudoje, buvo pabrėžiama: "apžvelgta tolesnė ateistinės minties raida Lietuvoje, jos reikšmė šių dienų ideologinėje kovoje".6

Galima sakyti, šv. Kazimieras ir Kazimieras Liščinskis yra du to paties vardo krikščionybės ir ateizmo grumtynių simboliai.

Kas buvo šis ateistų garbinamasis bajoras K. Liščinskis? Įstojęs į jėzuitus, po aštuonerių metų pasitraukė ir grįžo į savo dvarą Bresto (Lietuvos Brastos) vaivadijoje. Ten tapo žemės teismo pateisėju, vėliau Lietuvos vyriausiojo tribunolo nariu. Lankė bažnyčią, net rengėsi pastatyti koplyčią savo dvare, niekuo iš kitų neišsiskyrė. Tačiau esą jėzuitai įtarę savo buvusį auklėtinį. Šeimos bičiulį vaidinusiam kaimynui, kurio brolis buvo jėzuitas, pasisekė pavogti iš Liščinskio 260 lapų rankraštį apie Dievo nebuvimą (De non existentia Dei). Buvo suimtas 1687 rudenį.

Jis pats gynėsi esąs tikintis ir laiške karaliui aiškinosi rašęs ne "prieš Dievą, o apie Dievą; tai piktnaudžiautojai, savaip interpretuodami ir daugeli dalykų pakeisdami, ateizmu palaikė". Svarstęs tik kai kurių teologų Dievo įrodymus, kunc nepatenkiną abejojančių Dievo buvimu. "Mano užrašų pastabos yra pasisakymas dėl motyvų, o, apsaugok Viešpatie, ne Dievo buvimo paneigimas. Prieštaravau prieš tokius įrodinėtojus, bet ne prieš Viešpaties Dievo buvimą".7

Tačiau išsiteisinti Liščinskiui nepavyko nei Vilniaus bažnytiniame, nei Varšuvos seimo teisme — buvo pasmerktas sudeginti, pirma nukirtus galvą. Prieš mirtį atliko išpažintį ir pats į laužą įmetė savo rankraštį. Sudegintas Varšuvoje 1689 kovo 30.

Nelikus rankraščio, negalima tikrai žinoti, ar autorius iš tiesų skelbė ateizmą, ar tik kritikavo kai kurių teologų teikiamus Dievo įrodymus. Neseniai (1957) lenkų istorikas A. Nowickis aptiko Liščinskio bylos instigatoriaus penkias ištraukas iš sunaikintojo rankraščio. Pagal jas Liščinskis Dievą skelbęs chimerine esybe, susikurta paties žmogaus. Ar tos ištraukos yra autentiškos citatos, ar tik "prokuroriškai" perkurtos tezės, lieka atviras klausimas.

Bresto vaivadija anuomet priklausė Lietuvos didžiajai kunigaikštijai (LDK), bet jau už etnografinės Lietuvos ribų (Gudijoje). Apie joj gimusio Liščinskio tautybę lietuviškieji jo garbintojai visai neužsimena, o lenkai neabejodami jį laiko savo tautiečiu. Jeigu ir iš tiesų Liščinskis buvo ateizmo pradininkas, tai ne pačioj Lietuvoj. Kam skolintis lenką ar gudą? Tautiniu požiūriu nėra jokio pagrindo jį laikyti ateizmo pradininku pačioje Lietuvoje. Bet to nepaisoma — užmerkiamos akys į jo nelietuvišką kilmę.

Baigdamas Liščinskio apybraižą, J. Jurginis gailauja: "Per dvejus jo kalinimo metus neatsirado tokių, kurių būtų gynę ateizmą arba mąstymo laisvę". Todėl noromis nenoromis pripažįsta: "Liščinskis buvo vienišas Žečpospolitoje". 8

Pats tikras ar tik spėjamas Liščinskio ateizmas padaro Jurginio akyse jį didelį filosofą: "Liščinskiui priklauso priderama vieta tarp XVII amžiaus filosofų", nes jis buvo "naujos pasaulėžiūros kūrėjas".9 O vėlesnėj savo knygoj Jurginis Liščinskio kaip filosofo išaukštinimą taip sutirština: "Vakarų Europoje raganų gaudymo metu iškilo tokie mokslo, kartu ir išminties atstovai, kaip J. Kepleris, B. Spinoza ar F. Bekonas. Lietuvoje tokių išminčių neatsirado, tačiau proto įžvalgumu greta jų atsistojo bajoras Kazimieras Liščinskis".10 Didžiai įvertinamas Liščinskis, jį įrikiuojant į šių vardų gretas. Bet kokiu pagrindu? Filosofas F. Baconas ir astronomas J. Kepleris nebuvo bendraamžiai: mirė anksčiau negu Liščinskis gimė. Bendraamžis buvo tik panteistas B. Spinoza. Nė vienas nebuvo ateistas. Svarbiausia, jie turėjo išliekamojo poveikio, o Liščinskis — jokio. Paties Jurginio pripažinimu, jis liko "vienišas".

Ir būtent Liščinskis liko toks pat vienišas dar du šimtus metų. Vyko kovų, net aštrių, tarp pačių krikščionių, bet su ateistais neteko kovoti ligi pat XIX a. paskutinio ketvirčio. Krikščionybė lėmė Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

Išnašos

1. Žodis "grumtynės" ir Lietuvoje vartojamas kaip ideologinės kovos sinonimas. 1975 Mokslų akademijoje buvo surengta tarprespublikinė konferencija tema "Katalikybė ir šiuolaikinė ideologinė kova". Tais pačiais metais joj skaitytos paskaitos buvo paskelbtos rusų kalba. O vėliau ir lietuvių kalba B. Kuzmickas sudarė šios konferencijos paskaitų rinkinį ta pačia antrašte ir išleido 1978 m. Ir būtent žurnalas "Komunistas" šią knygą recenzavo antrašte "Ideologinėse grumtynėse".

2. Brošiūra "Kazimieras Lyščinskis — ateizmo pradidininkas Lietuvoje", 1957; platesnė apybraiža "Pasmerkimas. Pasakojimas apie Kazimierą Liščinskį", 1976 (149 p.).

3. Tomas I, 1980, p. 198-200. Aprašė E. Vasilevskis.

4. K. Liščinskio pasaulėžiūros klausimu. — Mokslas ir gyvenimas, 1961, Nr. 4, p. 33-35.

5. Konferenciją rengė MA Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas su TSRS filosofijos draugijos Lietuvos skyriumi. Paskaitas skaitė J. Jurginis, J. Barzdaitis, B. Deksnys ir E. Vasilevskis.

6. Tiesa, 1984.11.23.

7. J. Jurginis, Pasmerkimas, p. 72.

8. Ten pat, p. 147.

Šaltinis: www.aidai.us