Po šios maldos, kunigas bučiuoja altorių, pakelia akis į dangų ir nusilenkia kryžiui, sakydamas: Benedicat vos omnipotens Deus [„Telaimina jus visagalis Dievas“], tada, atsigręžęs į žmones, jis laimindamas, užbaigia: Pater, et Filius, et Spiritus Sanctus [„Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia“]. Tikintieji į tai atsako „Amen“. Paprastas kunigas, netgi Iškilmingosiose Mišiose suteikia palaiminimą tik vieną kartą, kai tuo tarpu vyskupas, kuriam tokia teisė priklauso, laimina tris kartus. Prelatai taip pat laimina tris kartus, celebruodami Iškilmingąsias Mišias. Kai kuriems suteikiama teisė taip daryti netgi žemosiose Mišiose, bet jeigu jie ir turi ją, tai tiktai kaip suteiktą privilegiją. Palaiminimas neteikiamas Requiem mišiose, tai yra džiaugsmo ženklas, kuris netinkamai kontrastuotų su tą ceremoniją persmelkusiu gedulingumu.
---
Ištrauka iš Solesmes abato Dievo tarno Dom Prospero Guéranger konferencijų užrašų. Iš prancūzų į anglų kalbą vertė rev. Laurence Shepherd anglų benediktinų kongregacijos vienuolis. Iš anglų k. vertė Šarūnas Pusčius. Versta pagal tekstą anglų k., publikuotą www.SanctaMissa.org leidyklos „Loreto Publications“ sutikimu.
0 komentarai