RSS
Facebook
Kas suteikia Dienos užbaigos liturginei valandai (Completorium, arba Naktinė) patrauklumą, netgi populiarumą? Galbūt tai yra paprastas dalykas: ji skelbia miego ir poilsio artumą.
Visgi greičiausiai dėl to, kad vienuoliškame rituale ši valanda turi nekintamą formą (išskyrus himno giedojimo toną, kintantį dėl liturginio laikotarpio ar šventės). Kartą įsisavinus, jos atlikimas nebereikalauja ypatingų pastangų. Be abejonės, žodžių ir tonų įsisavinimas priartina mus prie To, kurio akivaizdoje, išpažindami savo nuodėmes ir garbindami, mes lenkiamės.
Iš tiesų, Dienos užbaigos liturginė valanda yra itin gražus liturginis ritualas - dėl savo itin aiškaus nekintamos velnio intencijos parodymo lectio brevis, dėl reikalavimo, kad dienos gale ištirtume savo sąžines, dėl nuodėmių atleidimo, dėl paguodos, kad tas, kuris glaudžiasi Aukščiausiojo glėbyje, bus apsaugotas sukrėtimo metu, dėl maldavimo angelų, o taip pat ir mūsų Motinos apginti nakties metu. Mūsų nuvalymas pašventintu vandeniu užbaigia pasirengimą nakties poilsiui.
Aiškūs įspėjimai, guodžiantys priminimai, galingos sakramentalijos - štai ką Bažnyčia suteikia mums Užbaigos liturginės valandos ritualu.
Po šios liturginės valandos yra tiesiog sunku ‘atsistoti ir eiti’. Dažnai ji panardina mus į tylą – tylą, kurios reikalauja Švento Benedikto regulos silentium magnum (Didžioji tyla).
Čia slypi didelė išmintis. Po dienos darbo, po jos pergalių ir nuosmūkių, mums reikia šios tylos, šios erdvės.
Jeigu šios savaitės (“Ad Fontes”) pabaigoje Jūs ketinate vieną iš liturginių valandų praktikuoti namuose, lai tai būna Naktinė liturginė valanda. Jos galia visada maitins.
0 komentarai