RSS
Facebook
Po šio sujungimo kunigas, pasilenkęs ties Švenčiausiuoju Sakramentu ir sudėjęs rankas prisimena šv. Jono Krikštytojo žodžius ir sako: Agnus Dei, qui tollis peccata mundi: miserere nobis [„Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų“]. Vargu ar šiems žodžiams įterpti būtų galima rasti geresnę vietą negu dabar. Šventoji Bažnyčia linkusi visur ieškoti gražiausių dalykų, kad juos sujungtų į vieną gražią visumą, į didįjį šventosios Aukos veiksmą. Dėl to ji užgieda giesmę, kurią angelai gieda danguje ir kartu su jais šaukia: Sanctus, Sanctus, Sanctus Dominus, Deus Sabaoth [„Šventas, Šventas, Šventas Viešpats, galybių Dievas“]. Vėliau ji prideda džiūgaujantį žydų vaikų šūksnį: Benedictus, qui venit in nomine Domini [„Garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu“]. O dabar ji su Kristaus skelbėju gieda Agnus Dei. Taip, šią akimirką Viešpats tikrai ir iš tiesų yra pats paaukotasis Avinėlis ir Bažnyčia du kartus meldžia Jį, kuris prisiėmė mūsų nuodėmes sau, pasigailėti mūsų – miserere nobis. Trečiąjį kartą ji prideda dona nobis pacem [„suteik mums ramybę“], nes Eucharistija, kaip jau minėjome, yra taikos sakramentas, kuriuo visi tikintieji tampa suvienyti.
Mišiose už mirusiuosius vietoje miserere nobis yra sakoma dona eis requiem [„duok jiems atilsį“], o trečią kartą prie to dar priduriama sempiternam [„amžinąjį“]. Tai labai aiškiai parodo ko mes meldžiame mirusių tikinčiųjų sieloms. Dabar mes prašome jiems, ne taip kaip anksčiau vienybės ramybėje, bet atilsio amžinojoje ramybėje.
---
Ištrauka iš Solesmes abato Dievo tarno Dom Prospero Guéranger konferencijų užrašų. Iš prancūzų į anglų kalbą vertė rev. Laurence Shepherd anglų benediktinų kongregacijos vienuolis. Iš anglų k. vertė Šarūnas Pusčius. Versta pagal tekstą anglų k., publikuotą www.SanctaMissa.org leidyklos „Loreto Publications“ sutikimu.
0 komentarai