RSS
Facebook
Kunigas vėl praskleidęs rankas sako: Supra quae propitio ac sereno vultu respicere digneris [„Teikis į jas pažvelgti atlaidžiu ir giedru veidu“]. Taip, Viešpatie, nors tu ir esi begalinis Šventumas, begalinė Galybė, pati aukščiausioji Būtis, teikis dėl savojo Gerumo bei Gailestingumo nuleisti akis ir pažvelgti žemyn į šią mūsų žemiškąją buveinę ir teikis, palenkęs Veidą, pamatyti tai, ką mes dabar aukojame Tau: Supra quae ... respicere digneris [„Teikis į jas pažvelgti“].
Et accepta habere [„ir jas priimti“]. Anksčiau, iki šv. Leono laikų, ši malda nesibaigė taip, kaip dabar; šią frazę papildė žodis illa – „šiuos dalykus“. Šv. Leonas pagalvojo, kad šiai frazei trūksta apibrėžtesnės pabaigos, todėl prie šios maldos pridėjo žodžius: sanctum sacrificium, immaculatam hostiam [„šventą atnašą, be dėmės auką“]. Tokia yra tikroji žodžių prasmė: et accepta habere ... sanctum sacrificium, immaculatam hostiam [„ir ... priimti ... šventą atnašą, be dėmės auką“]. Visa kita yra lyg įterpinys po prieš tai buvusių žodžių, ir skamba taip: sicuti accepta habere dignatus es munera pueri tui iusti Abel... Taigi priimk, Viešpatie, šią Auką (sako kunigas), kaip teikeisi priimti savo tarno, teisiojo Abelio dovanas. Abelio dovanos, o Viešpatie, buvo tau priimtinos, ir vis dėlto ji buvo begalybę kartų menkesnė, negu tai, ką mes dabar galime Tau pasiūlyti. Šių dviejų aukų neįmanoma palyginti, bet nepaisant to, kad Abelio auka ir buvo daug mažiau verta, tu vismaloningai ją priėmei.
Bet tai dar ne viskas, buvo ir kita senovės laikų auka, kuri buvo brangi Dievui: et sacrificium patriarchae nostri Abrahae [„ir mūsų tėvo Abraomo auką“]. Tai buvo Abraomo auka. Pirmoji paminėta, Abelio auka buvo kruvinoji, bet Abraomo auka buvo nekruvina: tai buvo auka tėvo, kuris sutiko paaukoti sūnų, kaip to reikalavo Dievas. Viešpats jam pasakė: „Pasiimk savo sūnų ir paaukok jį man kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu“. Ir Abraomas pakluso Dievui ir išsiruošė ten su sūnumi. Viskas glūdėjo didžiojo patriarcho nuolankiame sutikime, jo auka buvo grynai dvasinė, nes Dievas, patenkintas jo paklusnumu, liepė jam palikti savo sūnų gyvą. Tada vietoje Izaoko kraujo buvo išlietas avinėlio kraujas. Abelis ir Abraomas sugretinami Aukoje, paaukotoje Jėzaus Kristaus, kuris atiduoda savo garbę ir savo gyvybę, parodydamas savo Tėvui tobuliausią atsidavimą, paaukodamas save iš tikrųjų, nes Jo Kūnas ir Kraujas atskiriami čia, Tėvo akivaizdoje. Todėl čia labiausiai tinka prisiminti Abelio ir Abraomo aukas. Taip pat pastebėkime, kad kruvinoji auka buvo pirmiau, bet ir Abraomo auka yra tokia priimtina Dievui, jog atsilygindamas jis padarė, kad šis šventasis patriarchas taptų tiesioginiu protėviu Kristaus, kurio gyslomis tikrai tekėjo šio tikinčiųjų Tėvo kraujas.
Dar vėliau kunigas prideda žodžius, kurie įrodo buvus trečiąją auką: et quod tibi obtulit summus sacerdos tuus Melchisedech [„bei ... kurią Tau paaukojo vyriausias Tavo kunigas Melkizedekas“]. Trečioji auka yra apgaubta paslapties: ją paaukojo vyriausiasis kunigas Melkizedekas, paslaptingas istorijos veikėjas, ir Dievas jo auką tikrai priėmė. Mes galime Jam priminti tai, ką jis pats sakė savo dieviškajam Sūnui 49 psalmėje: tu es sacerdos in aeternum secundum ordinem Melchisedech [„Tu esi kunigas per amžius, Melchizedeko būdu“]. Taip, Viešpatie, kai Tu nori pagerbti savo Sūnų, Tu sakai Jam, kad Jis yra kunigas Melchizedeko būdu. Vadinasi, šio paslaptingo asmens auka Tau turėjo būti labai priimtina. Šventosiose Mišiose visos šios aukos yra suvienytos: Abelio auka, simbolizuojanti Kryžiaus Auką, kuri yra tapati Mišių Aukai; Abraomo auka, kurioje aukojama nekruvinu būdu, kaip ir aukojama Mišių Aukos metu; galų gale Melchizedeko auka, vaizduojanti Mišių Auką, kurioje duona ir vynas yra paaukojami ant altoriaus, tačiau po konsekracijos nelieka nei duonos, nei vyno, bet tik jų pavidalai arba išvaizda, kuri tarsi šydas, pridengia dieviškąją Auką.
---
Ištrauka iš Solesmes abato Dievo tarno Dom Prospero Guéranger konferencijų užrašų. Iš prancūzų į anglų kalbą vertė rev. Laurence Shepherd anglų benediktinų kongregacijos vienuolis. Iš anglų k. vertė Šarūnas Pusčius. Versta pagal tekstą anglų k., publikuotą www.SanctaMissa.org leidyklos „Loreto Publications“ sutikimu.
0 komentarai