Po Vyčio Valatkos poezijos vakaro, arba Teisioji klarneto melodija

Arneta, paimki klarnetą
Ir skelbki pasauliui būtovę:
Auka, ne tam dievui sudėta,
Išniekino gėrio šventovę.

Kadaise šlovingas didikas
Gaida netikėta pragydo,
Esą, per lengvai, ne už dyką
Dalino teisuoliams pavydą.

Todėl nustatyki klarnetą
Galingoms srovėms decibelų,
Kad visas pasaulis regėtų
Baltumą nuskaistintų sielų,

Kad visas pasaulis atlieptų,
Kad žmonės gerieji laimėtų,
Kartkartėm nuritę nuo liepto
Sugedusią dalį klarneto.

Arneta, pamiršk tą klarnetą,-
Gal būsi danguj paminėta...