Pagaliau: Šiluvos atlaidų metu po daugelio metų pertraukos aukotos tradicinės šv. Mišios!

Šių metų Šiluvos švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai (Šilinės) nudžiugino ypatingu  įvykiu. Rugsėjo 14 d. 15 val. pirmą kartą po daugelio metų atlaidų metu buvo aukojamos šv. Kryžiaus išaukštinimo iškilmių šv. Mišios Šiluvos švč. M. Marijos apsireiškimo koplyčioje tradiciniu Romos ritu. Aukotos taip, kaip ir XVII a. po Kr. pradžioje, kada ir įvyko švč. M. Marijos apsireiškimas. Mišias celebravo Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios Rektoriaus pagalbininkas kun. teol. lic. Artūras Kazlauskas. Giedojo Schola Cantorum Vilnensis (vad. R. Gražinis), Schola Cantorum Kaunensis (vad. Laima Botyrienė) ir Schola Cantorum de Regina Pacis (Klaipėda, vad. V.Budreckis).

Simboliška, Kad Tradicinės šv.Mišios į Šiluvos atlaidus sugrižo būtent per šv. Kryžiaus išaukštinimo iškilmę. Juk šv. Kryžius - tai krikščioniškojo garbinimo ir gyvenimo pamatas ir centras. Pasak pop. Benedikto XVI, tai visa Kristaus gyvenimo santrauka. Tad tegu tradicinis Romos ritas, švč.Mergelei Marijai užtariant, padeda sugražinti įprastą šv. Kryžiaus vietą mūsų širdžių ir bažnyčių altoriuose, tegu trumpiausiu keliu veda Kristaus kančios ir pergalės link. 

Ave crux, spes unica!


















































Nuotraukos - Mindaugo Puidoko. 


Kategorijos:

34 komentarai

  1. Anonimiškas9/17/2013

    KAD VISUOSE BAZNYCIOSE SUGRYZTU SENOJI TVARKA,KAIP BUTU SAUNU

    AtsakytiPanaikinti
  2. uolinis9/17/2013

    Na, bent jau pradžiai į pagrindines šventoves sugrįžtų- jau būtų šis tas:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas9/17/2013

    O kam ta senoji tvarka reikalinga ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas9/17/2013

      Matyt,kad senoji tvarka nera tokia isdarkyta kaip nudienos liturgija.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas9/17/2013

    O kam ta senoji tvarka reikalinga ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. saurima9/19/2013

      ji reikalinga tiems, kurie per pastaruosius 50 metų pasigedo tvarkos naujojoje tvarkoje ;)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas9/17/2013

    O koks skirtumas kokia liturgija, jei širdy neturi nei Dievo, nei žmonių ?

    AtsakytiPanaikinti
  6. uolinis9/17/2013

    Tradicija- veikiau ne senoji, o amžinoji tvarka. Tiek naujienų:)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Tradicija nereikia pridenginėti meilės trūkumo. Tai šventvagystė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. uolinis9/18/2013

      Nuostabu, kai tradicija sekama širdžiai pašaukus. Bet meilės stoka nesutepa tradicijos, tradicija išlieka tyra, tik va širdis pasilieka saviapgaulėje... Kaip forma be turinio...

      Panaikinti
    2. Sutinku. Taip pat manau, kad neįmanoma būti sėkmingu lyderiu, vedliu (šiuo atvėju tradicijos propaguotoju), jei turi rimtų dvasinių problemų. Nes žmonės tai plika akimi pastebi. Jei ne akimi, tai širdimi pajaučia.

      Pati rimčiausia žmogaus dvasinė problema - meilės trūkumas. Meilės Dievui, žmonėms ir sau pačiam.

      Panaikinti
    3. saurima9/19/2013

      Jėzus liepė mylėti nusidėjėlius ir meilės stokojančius, p. Sigita, bet niekada neliepė mylėti nuodėmės ir Šėtono.

      Panaikinti
  8. Kita vertus, senųjų Mišių tekstai juk visiškai prieštarauja dabartinei Bažnyčios sampratai, ekumenizmui, kitų religijų traktavimui, kolegializmui... Tai juk visai kitokia Bažnyčia! Tad jeigu mes lankomės tradicinėse Mišiose, iš esmės prieštaraujame naujajai tvarkai! Kas galėtų man paaiškinti?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dievas tas pats per amžius. Prieštaravimai jungiami tik vieninteliu būdu - per meilę. Į Šv. Mišias aš ateinu vieninteliu tikslu - susitikti su Dievu,Jį garbinti ir šlovinti, jungtis su Juo, kitaip tariant, pratintis prie Dangaus. O liturginė forma man nėra esminis dalykas. Aš lankausi abiejų formų Šv. Mišiose, taip darau spacialiai, kad riščiausi prie turinio, o ne prie formos. Taip pat, kad dalyvaučiau abiejų bendruomenių gyvenime.

      Suprantu, kad šiuo pasisakymu aš į save nukreipiau tradicionalistų ugnį.

      Panaikinti
    2. Regis pats popiežius Pranciškus ateina man į pagalbą :

      http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-09-21-popieziaus-interviu-jezuitu-spaudai-esu-nusidejelis-i-kuri-pazvelge-viespats/107511

      Panaikinti
    3. uolinis9/23/2013

      Tai kur ta tradicionalistų ugnis?:)

      Panaikinti
  9. Iš S. Arlauskienės nuorodos: " Aš tikiu kaip dogma, kad Dievas yra kiekvieno žmogaus gyvenime,- sakė popiežius". Klausykite, tradicionalistai, ar jūs tuo tikite?

    AtsakytiPanaikinti
  10. uolinis9/23/2013

    Cia ne dogma, cia banali tiesa, aisku, tikinciam zmogui- tiek tradicionalistui, tiek ne. Taigi nieko naujo popiezius nepasake- tik tiek, kad tikejimo prasme 1 yra 2, nes greta to 1 visuomet yra nematomas Dievas. Tereikia ji pajusti, ir tradicines misios ta padeda padaryti. Kitiems zmonems ta geriau padeda padaryti modernios misios.Taigi nematau kazkokio susipriesinimo tuo klausimu;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aciu uz palaikyma vietoje ugnies, M. :)

      Panaikinti
  11. Deja deja, Bažnyčia visada tvirtino, kad mirtinąja nuodėme žmogus išveja Dievą iš savo sielos ir, jei iki mirties nesusitaiko, keliauja į pragarą. Tai kaipgi čia yra? Ir kaip Dievas gali būti žmoguje, jei tas Jo nepripažįsta? Juk tai prievarta?

    AtsakytiPanaikinti
  12. uolinis9/23/2013

    Dievas- ne erdvine kategorija:) Jis visada palaiko zmogaus egzistencija ir buti, net tada , kai zmogus nuo jo nusisukes. Jis gaivina zmogaus siela, net tada, kai zmogus manosi ji isvares is tos sielos. Tai ne prievarta, tai- gyvasties palaikymas. Mirtina nuodeme veda i pragara, bet neisvaro Dievo is zmogaus egzistencijos.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Uolini, tavo žodžiai būtų teisingi, jei nebūtų Kristaus ir Jo Evangelijos. Taip, Dievo Apvaizda palaiko pasaulį ir žmogaus egzistenciją, bet išganymo darbas patikėtas Kristui.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Vatikano II susirinkimas moko, kad ir nekrikščionys gali būti išganyti, nes Dievas tik jam žinomu būdu gali išgelbėti žmogų amžinąjam gyvenimui.

    AtsakytiPanaikinti
  15. uolinis9/25/2013

    Galiausiai Dievas - galutinis teisejas- spres. O mes vargu ar galim zinot, kas kieno sirdy sedi, guli, klupi ar pan.;)

    AtsakytiPanaikinti
  16. Liaukitės kaišioję tą "nekrikščionių" išganymą. Jei Kristui yra duota "visa valdžia danguje ir žemėje", vadinasi, išganymas ateina tik per Jį ir per Jo įsteigtą Bažnyčią, o ne dėl to, kad kas nors išpažino Alachą, Krišną, Budą, visokius žalčius, gyvates ar kitokius baubus. Mes nesprendžiame, Uolini, kas dedasi kito širdyje; mes kalbame apie teisingą tikėjimą ir jo išpažinimą. Kad Tridento Mišios išreiškia vienokį tikėjimą, o naujosios - visai kitokį, pagalvojus kiekvienam aišku. Reikia ne vien džiaugtis, kad aukojamos senosios Mišios, bet ir išpažinti tai, kas jose vyksta - t. y. tikrąją vienatinę Kristaus Auką, tikrąją visuotinę (katalikų) Bažnyčią, visų išganymą tik per ją (o ne kalbėti niekus apie visų religijų vienybę ir gerumą ir kad jos visos kalba apie tą patį). P.S. : nereikėtų įsivaizduoti, kad Bažnyčia baigiasi sulig jos slenksčio peržengimu.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Gerb. Jota, "šbrokuoti" žmones gali tik Dievas. Jo valia teisti, Jo valia mylėti ir nuteisinti. Fanatizmas yra baisus, kokią poziciją jis begintų. O su fariziejais kovojo pats Kristus. Deja, bet fariziejiškumas ir šiandien gyvas.

    Žengiantiems ne tuo keliu, Dievas kartais save apreiškia sukurdamas ekstremalias gyvenimo situacijas, netektis, bėdas, vargus. Vėliau paaiškėja, kad šie Dievo paspardymai žmogui į užpakalį buvo labai naudingi jo išganymui. Iš fanatiko ir fariziejaus žmogus tampa tiesiog MYLINČIU.

    Linkiu, kad tie paspardymai jums būtų kuo švelnesni. Visa tai rašau su artimo meile jums.

    AtsakytiPanaikinti
  18. Aš rašiau: "Mes nesprendžiame, kas dedasi kito širdyje", vadinasi, ir nebrokuojame. Mes kalbame apie Tiesą, teisingą tikėjimą, - nejau jo paieškos jums atrodo fanatizmas ir fariziejiškumas? Pats Kristus pažadėjo - "Jūs pažinsite tiesą". Šiandien madinga bemat apšaukti fanatiku ir fariziejumi tą, kuris vos tik prasižioja apie tiesą. Tokia tat ir meilė. Jūs nesuvokiate vieno dalyko: jei kas išganomas, tas yra k r i k š č i o n i s, panašus į Kristų, jo brolis, iš kur jis bebūtų - iš rytų ar iš vakarų.

    AtsakytiPanaikinti
  19. uolinis9/27/2013

    Jota, paklausk papos Pranciškaus, ar taip jau jam aišku, kas, tavo teigimu, pagalvojus, kiekvienam aišku. Ir apskritai, kalbėt apie visus, kiekvieną, nė vieną ir pan., yra pavojinga- turi tokiu atveju turėti iššsamų žinojimą apie visus žmones visais laikais, taigi mažų mažiausiai būti dievuliu;) O džiaugiamės, kad aukojamos tradicinės mišios būtent dėl to, kad išpažįstame tai, kas jose vyksta, ir kad hierarchai po truputį Tradicijos paprotinami ir nebestoja piestu prieš "bandymą grąžinti Bažnyčią į viduramžius", kaip ne kurie modernios orientacijos katalikai porina:)

    AtsakytiPanaikinti
  20. Kai atgrasė visus nuo tradicinių Mišių, ko gi bestos.

    AtsakytiPanaikinti
  21. uolinis9/30/2013

    Na tad ir džiaugiamės, kad atgręžiame "atgrasintuosius":) Po truputį, aišku. Visada norėtųsi daugiau, bet spalio revoliucijos:) tokiame darbe retai nutinka:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šioje srityje nei revoliucijų reikia kelti, nei norėti daugiau ar mažiau. Viskas yra Dievo valioje. Melstis reikia.

      Panaikinti
  22. Melstis reikia, bet norėti ir siekti daugiau gražių ir šventų dalykų- girtina, verta ir teisinga:) Linkiu naujų erdvių Tradicijai visose jos apraiškose.

    AtsakytiPanaikinti