Labai
džiugu, kad mūsų krepšininkai atvežė pergalę savo Tautai. Tuo pačiu norisi dar ir
dar kartą dėkoti ir kitiems Lietuvos sportininkams, kurie šiais metais
padovanojo mums „auksinių“ pasiekimų ir kartu puikių lyderystės pavyzdžių. Jūs visi
didinate mūsų savivertės pajautą, o kartu ir prasmingą piliečių sutelktį
Lietuvos valstybės kūrimo darbe.
Labai
skaudu dėl žiaurios žūties, kurią apsirūkę padugnės surengė merginai iš
Dembavos. Nužudymo būdas prikišamai parodo, kad Lietuvoje gyventi toli gražu
nesaugu. Aplinkui slankioja iškrypę žudikai ir nežinia, kada ir kaip žūtis
pakirs eilinę nekaltą auką. Niekas nėra garantuotas. Akivaizdu, kad į
nusikaltimų prevenciją suinvestuotos nemenkos lėšos neduoda laukiamos naudos.
Mat piliečių saugumu besirūpinančių struktūrų gero veikimo pagrindas yra
pirmiausiai žmogaus rūpestis žmogumi. O šito mes pasigendame. Pagaliau
pasigendame to, kas yra veiksniausias saugumo garantas – piliečių moralė. Jos
dėka sutelktas bendrumas, apibusiu rūpesčiu paremti piliečių ryšiai ir kildina
saugumą bendruomenėje.
Dėkui
krepšininkams už pavyzdį, kaip reikia kurti bendrumą ir pergalingą gėrį tautos
labui. Imkime pavyzdį iš savų vyrų, kurie savo atsidavimu itin tikroviškai
liudija Lietuvos piliečiams jiems
patiems priklausantį bendrabūvio gėrį.
Šios
gražios paskatos, o kartu ir žiaurumo liudijimo akivaizdoje baimingai širdį
suspaudžia Lietuvos Prezidentės žodžiai, komentuojantys Lietuvos vyriausio
administracinio teismo sprendimą apie majoro V.Giržado atleidimo iš FNTT neteisėtumą: „Teismas
nusprendė, jog gali grįžti į darbą, o moralinės ir kitos priežastys išlieka.
Melo detektoriaus parodymų nepanaikins niekas, taigi šešėlis dėl šių dviejų
vadovų reputacijos išlieka“.
Teisininkų
ir politologų bendruomenė jau spėjo pasibaisėti Prezidentės teisiniu nihilizmu.
Aš gi baisiuosi šios aukščiausios Ponios etiniu nihilizmu. Būtent pastarasis
šiai Poniai ir leidžia sklęsti prezidentinėse aukštybėse anapus piliečių
teisės.
Cituotuose
žodžiuose Prezidentė ne tik atskiria teisę nuo moralės, bet ir tvirtina save
piliečių moralės teisėja. Žiū, šiai Poniai nesvarbu, kad teismas įrodė buvusio
Vidaus reikalų ministro sprendimo neteisėtumą, taigi, ir vienintelio„įrodymo“,
tiksliau, melo detektoriaus parodymo
teisinį sąlygotumą. Nesvarbu šiai Poniai teisinis melo detektoriaus parodymų
statusas; nesvarbu ir itin tikėtinas manipuliacijos melo detektoriumi atvejis.
Ponia Dalia įnirtingai mojuoja melo detektoriumi kaip moralaus veiksmo įrodymu!
Tai reiškia, kad Prezidentei teismas, pagrįstai atmetęs sąlygiškos technikos
parodymą kaip įrodymą, nusižengia piliečių moralei, kurios aukštą kartelę
iškiliai remia matyt ... pati Prezidentė?
Iš
principo paklauskime: kokia yra vertė teisės, kuri netvirtina piliečių moralės?
Pagaliau, juk moralė, t.y. piliečių gėrybingą bendrabūvį (t.y. bendrąjį gėrį)
tvirtinančių įprotintų piliečių santykių visuma (t.y. papročiai), ir yra
įstatymdavystės ir iš pastarosios kylančios teisinės sistemos pamatas ir
šaltinis. Tai kokią prasmę ir naudą piliečiams turi teismas, kuris, Prezidentės
samprotavimų šviesoje, nėra tapatus
piliečių tvirtinamam gėriui?
Ir
čia išlenda Prezidentės ragai iš įkvepiančiai gąsdinančios prezidentinės viešųjų
ryšių pompos. O gal iš tiesų Prezidentė laiko save piliečių moralės ir
bendrabūvio tvirtintoja? Gal gi ji manosi esą aukštesnė už piliečių bendrabūvio
pamatą – Konstituciją? Priminsiu, kad nuoseklus Prezidentės veiklos
metraštininkas Lauras Bielinis netruko pastebėti sovietinio stiliaus galios pasireiškimų
šios Ponios - kurią smagiai ir visai natūraliai vadina „ponia Galia“ -
veikloje.
Jeigu
mūsų vertinimai yra teisingi, tai reiškia, kad Prezidentė turi akivaizdžių
demokratijai ir Respublikos prigimčiai žalingų polinkių į autoritarizmą. O jeigu
nesame teisūs, tai V.Giržado ir V.Gailiaus atveju, tai ponia Galia
atsiskleidžia esanti labai net „prie ko“ – prie viešai įvardintų „saugumiečių“
ir liberalcentristų šutvės, vadinasi, galimai šantažuojama ir pažeidžiama.
Ir
vienu, ir kitu atveju valią būti pagarbiu ir adekvačiu demokratiškam piliečių
bendrabūviui užgožia jos valia teigti save kaip visuomenės galios šaltinį ir
būti nusikalstama manipuliuotoja piliečių suteikta galia valdyti. Tikrai
akivaizdu, kad pagarbą piliečiui ir žmogui joje užgožia iš susikeltos galios
pajautos kylanti arogancija. Tai – godumo galiai liga, kuria, įtariu, serga ta
mūsų Dalytė.
Ir
vienu, ir kitu atveju Respublikos tvėrimui toks Prezidentas netinka. Aš,
pilietis, ieškau kito Prezidento. Ieškau žmogaus, kuris įrodė esąs sąžiningas
bei pareigingas savo ir kitų piliečių atžvilgiu.
Pirmiausiai
sąžinė yra Lietuvos bendrabūvio erdvėje itin trūkstama dorybė. Sąžinė yra
žmogui prigimtinio gėrio teigimas. Sąžininga yra būti žmogumi savo ir kito
žmogaus atžvilgiu - gerbti ir teigti jame tai, ką pats išgyvenu savyje kaip
turimą ir puoselėjamą gėrį.
Gal
būt dėl to, kad V. Gailius ir V.Giržadas buvo sąžiningi ir pareigingi savo
paties ir Tautos atžvilgiu, ponia Galia ir prie jos prisiplakusi šutvelė ūmai
susirgo neapykanta šių sąžiningų ir veiksnių pareigūnų atžvilgiu? Ponia
Prezidente, kas jus jungia su šita šutvele? Kodėl Jūs savo reitinguojamu (matyt
ir netvariu) moraliniu autoritetu įnirtingai dangstote neteisėtus šutvelės
sprendimus? Kokie yra jūsų moralės tapatumo teisei kriterijai?
Nesu
įsitikinęs, kad atsakysite žodžiu, o ir veiksmu įrodysite. Todėl ir ieškau kito
ir sąžiningo Prezidento, kuris tvirtintų sąžiningos pareigos prievolę pareigūnų
tarpe ir sąžiningos pagarbos vienas kitam bei atsakomybės už vienas kitą -
piliečių tarpe. Tuomet nedus ir nedegs Lietuvos ateitis apsvaigusių padugnių
tamsybėse; tuomet ir Lietuvos krepšininkų pergalės bus pratęstos gerėjančioje
piliečių moralėje ir kasdieninėmis Lietuvos pergalėmis kiekvienoje piliečių
veiklos srityje.
Vitalijau
Gailiau, gal Jūs keltumėte savo kandidatūrą į Lietuvos Prezidento postą? Bent
savo pavyzdžiu primintumėte mums, kas yra tiesi, teisi, morali ir drąsi pareiga
būti Lietuvos piliečiu.
0 komentarai