Piliečiai

Mindaugas Kubilius. Ieškau sąžinės ir kito Prezidento

× 9/25/2013

Labai džiugu, kad mūsų krepšininkai atvežė pergalę savo Tautai. Tuo pačiu norisi dar ir dar kartą dėkoti ir kitiems Lietuvos sportininkams, kurie šiais metais padovanojo mums „auksinių“ pasiekimų ir kartu puikių lyderystės pavyzdžių. Jūs visi didinate mūsų savivertės pajautą, o kartu ir prasmingą piliečių sutelktį Lietuvos valstybės kūrimo darbe.

Labai skaudu dėl žiaurios žūties, kurią apsirūkę padugnės surengė merginai iš Dembavos. Nužudymo būdas prikišamai parodo, kad Lietuvoje gyventi toli gražu nesaugu. Aplinkui slankioja iškrypę žudikai ir nežinia, kada ir kaip žūtis pakirs eilinę nekaltą auką. Niekas nėra garantuotas. Akivaizdu, kad į nusikaltimų prevenciją suinvestuotos nemenkos lėšos neduoda laukiamos naudos. Mat piliečių saugumu besirūpinančių struktūrų gero veikimo pagrindas yra pirmiausiai žmogaus rūpestis žmogumi. O šito mes pasigendame. Pagaliau pasigendame to, kas yra veiksniausias saugumo garantas – piliečių moralė. Jos dėka sutelktas bendrumas, apibusiu rūpesčiu paremti piliečių ryšiai ir kildina saugumą bendruomenėje.

Dėkui krepšininkams už pavyzdį, kaip reikia kurti bendrumą ir pergalingą gėrį tautos labui. Imkime pavyzdį iš savų vyrų, kurie savo atsidavimu itin tikroviškai liudija Lietuvos piliečiams jiems patiems priklausantį bendrabūvio gėrį.

Šios gražios paskatos, o kartu ir žiaurumo liudijimo akivaizdoje baimingai širdį suspaudžia Lietuvos Prezidentės žodžiai, komentuojantys Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimą apie majoro V.Giržado atleidimo iš FNTT neteisėtumą: „Teismas nusprendė, jog gali grįžti į darbą, o moralinės ir kitos priežastys išlieka. Melo detektoriaus parodymų nepanaikins niekas, taigi šešėlis dėl šių dviejų vadovų reputacijos išlieka“.

Teisininkų ir politologų bendruomenė jau spėjo pasibaisėti Prezidentės teisiniu nihilizmu. Aš gi baisiuosi šios aukščiausios Ponios etiniu nihilizmu. Būtent pastarasis šiai Poniai ir leidžia sklęsti prezidentinėse aukštybėse anapus piliečių teisės.

Cituotuose žodžiuose Prezidentė ne tik atskiria teisę nuo moralės, bet ir tvirtina save piliečių moralės teisėja. Žiū, šiai Poniai nesvarbu, kad teismas įrodė buvusio Vidaus reikalų ministro sprendimo neteisėtumą, taigi, ir vienintelio„įrodymo“, tiksliau, melo detektoriaus parodymo teisinį sąlygotumą. Nesvarbu šiai Poniai teisinis melo detektoriaus parodymų statusas; nesvarbu ir itin tikėtinas manipuliacijos melo detektoriumi atvejis. Ponia Dalia įnirtingai mojuoja melo detektoriumi kaip moralaus veiksmo įrodymu! Tai reiškia, kad Prezidentei teismas, pagrįstai atmetęs sąlygiškos technikos parodymą kaip įrodymą, nusižengia piliečių moralei, kurios aukštą kartelę iškiliai remia matyt ... pati Prezidentė?

Iš principo paklauskime: kokia yra vertė teisės, kuri netvirtina piliečių moralės? Pagaliau, juk moralė, t.y. piliečių gėrybingą bendrabūvį (t.y. bendrąjį gėrį) tvirtinančių įprotintų piliečių santykių visuma (t.y. papročiai), ir yra įstatymdavystės ir iš pastarosios kylančios teisinės sistemos pamatas ir šaltinis. Tai kokią prasmę ir naudą piliečiams turi teismas, kuris, Prezidentės samprotavimų šviesoje, nėra tapatus piliečių tvirtinamam gėriui?

Ir čia išlenda Prezidentės ragai iš įkvepiančiai gąsdinančios prezidentinės viešųjų ryšių pompos. O gal iš tiesų Prezidentė laiko save piliečių moralės ir bendrabūvio tvirtintoja? Gal gi ji manosi esą aukštesnė už piliečių bendrabūvio pamatą – Konstituciją? Priminsiu, kad nuoseklus Prezidentės veiklos metraštininkas Lauras Bielinis netruko pastebėti sovietinio stiliaus galios pasireiškimų šios Ponios - kurią smagiai ir visai natūraliai vadina „ponia Galia“ - veikloje.

Jeigu mūsų vertinimai yra teisingi, tai reiškia, kad Prezidentė turi akivaizdžių demokratijai ir Respublikos prigimčiai žalingų polinkių į autoritarizmą. O jeigu nesame teisūs, tai V.Giržado ir V.Gailiaus atveju, tai ponia Galia atsiskleidžia esanti labai net „prie ko“ – prie viešai įvardintų „saugumiečių“ ir liberalcentristų šutvės, vadinasi, galimai šantažuojama ir pažeidžiama.

Ir vienu, ir kitu atveju valią būti pagarbiu ir adekvačiu demokratiškam piliečių bendrabūviui užgožia jos valia teigti save kaip visuomenės galios šaltinį ir būti nusikalstama manipuliuotoja piliečių suteikta galia valdyti. Tikrai akivaizdu, kad pagarbą piliečiui ir žmogui joje užgožia iš susikeltos galios pajautos kylanti arogancija. Tai – godumo galiai liga, kuria, įtariu, serga ta mūsų Dalytė.

Ir vienu, ir kitu atveju Respublikos tvėrimui toks Prezidentas netinka. Aš, pilietis, ieškau kito Prezidento. Ieškau žmogaus, kuris įrodė esąs sąžiningas bei pareigingas savo ir kitų piliečių atžvilgiu.

Pirmiausiai sąžinė yra Lietuvos bendrabūvio erdvėje itin trūkstama dorybė. Sąžinė yra žmogui prigimtinio gėrio teigimas. Sąžininga yra būti žmogumi savo ir kito žmogaus atžvilgiu - gerbti ir teigti jame tai, ką pats išgyvenu savyje kaip turimą ir puoselėjamą gėrį.

Gal būt dėl to, kad V. Gailius ir V.Giržadas buvo sąžiningi ir pareigingi savo paties ir Tautos atžvilgiu, ponia Galia ir prie jos prisiplakusi šutvelė ūmai susirgo neapykanta šių sąžiningų ir veiksnių pareigūnų atžvilgiu? Ponia Prezidente, kas jus jungia su šita šutvele? Kodėl Jūs savo reitinguojamu (matyt ir netvariu) moraliniu autoritetu įnirtingai dangstote neteisėtus šutvelės sprendimus? Kokie yra jūsų moralės tapatumo teisei kriterijai?

Nesu įsitikinęs, kad atsakysite žodžiu, o ir veiksmu įrodysite. Todėl ir ieškau kito ir sąžiningo Prezidento, kuris tvirtintų sąžiningos pareigos prievolę pareigūnų tarpe ir sąžiningos pagarbos vienas kitam bei atsakomybės už vienas kitą - piliečių tarpe. Tuomet nedus ir nedegs Lietuvos ateitis apsvaigusių padugnių tamsybėse; tuomet ir Lietuvos krepšininkų pergalės bus pratęstos gerėjančioje piliečių moralėje ir kasdieninėmis Lietuvos pergalėmis kiekvienoje piliečių veiklos srityje.

Vitalijau Gailiau, gal Jūs keltumėte savo kandidatūrą į Lietuvos Prezidento postą? Bent savo pavyzdžiu primintumėte mums, kas yra tiesi, teisi, morali ir drąsi pareiga būti Lietuvos piliečiu.