Vita Diškevičiūtė. Savęs paieškos visuomet buvo ir bus madingos

Kasmet būrį jaunimo iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių į Kražių miestelį pritraukianti „Ad fontes“ akademija šiais metais dalyvius kvies irtis gilyn į Bažnyčios tikėjimo slėpinių pažinimą. Liturginio giedojimo Grigališkojo giedojimo bus mokomi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Mažųjų ugdymui vadovaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Vita Diškevičiūtė.

„Gimiau ir užaugau Kaune, nors anksti pasukus link muzikantiško kelio, išvykau į Vilnių. Ir iki šiol labai daug muzikos yra mano gyvenime. O dar daugiau planų ir svajonių. Nes muzika, kaip ir bet kas kitas, vertinga tampa tuomet, kai įpini į ją dalelę savęs ir daliniesi tuo“, - apie save pasakoja Vita.

Kas gi traukia jaunus žmones kasmet atvykti į Kražius? Padėti atskleisti šią paslaptį paprašėme Vitos.

- Papasakok apie savo pirmąją pažintį su „Ad Fontes“ akademija. Kaip sužinojai apie šį renginį ir kodėl nusprendei pati jame dalyvauti?

- Apie „Ad Fontes“ pirmą sykį išgirdau iš draugės. Ir labai mistiškai atrodė jos pasakojimas apie tai, kad pamaldos ten vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, kad viskas kupina grigališkojo choralo melodijų. Absoliučiai nepažįstamas man atrodė toks gyvenimas, taigi būtinai turėjau išbandyti viską savo kailiu. O dar pamačiau plakatą apie meistriškumo kursus (tais metais jie buvo rengiami pirmą kartą. - Red.), ir iš karto užsiregistravau.

- Kas tave paskatino dalyvauti šiame renginyje kasmet?

- Šįmet – ketvirtieji mano metai „Ad Fontes“. Pirmieji metai buvo įdomiausi tuo, kad viskas buvo absoliučiai nauja. Apskritai niekada prieš tai nebuvau giedojusi grigališkojo choralo, niekada nebuvau susidūrusi su tokia griežta pamaldų tvarka. Dabar galvoju, kad ten patyriau kone visus jausmus ir emocijas – nuo baisaus pasimetimo, nevilties ir pykčio, kad nieko nesupranti, nuo vaikiško noro viskam priešintis, iki nusiraminimo, susitaikymo su aplinka, su savimi, ir meilės visiems ten susirinkusiems bei nepaaiškinamo dėkingumo už viską, kad ten vyksta. Grįžusi po „Ad Fontes“ žinojau – kitąmet tikrai važiuosiu vėl.

- Ko asmeniškai ieškai šioje akademijoje?

- Meditacija, paskendusi grigališkojo choralo giesmėje. Šalia šimtas nepažįstamų švytinčių, laimingų žmonių. Gamta, pažintys, įvairiausi pokalbiai apie viską ir nieką medžių pavėsy. Didžiulis nuovargis, nuolankumas, tikėjimas, ramybė ir, galiausiai, pilnatvė. Ir jausmas, kai po savaitės visą šį komplektą vežiesi su savim atgal į miesto šurmulį. O grįžus prasideda laukimas, kad visa tai pasikartotų. Iš tiesų dar turbūt ir pati iki galo nesuprantu, kiek daug man davė šitokia patirtis, ir kaip stipriai ji pakeitė mano gyvenimą.

- Tikėjimas ir religija, atrodo, nėra šiuolaikinio jaunimo „mada“. Tačiau „Ad Fontes“ patirtis ir kasmet į renginį plūstantis jaunų žmonių būriai leidžia teigti, kad Dievo ir savęs paieškos visgi susilaukia nemažai jaunimo dėmesio. Tad kuo „Ad Fontes“ šiandien jaunam žmogui gali būti aktualus?

- Galbūt tikėjimas ir religija nėra jaunimo mada, bet savęs paieškos visuomet buvo ir bus madingos. Jei ne garsiai afišuojant, tai bent jau kiekvienam tyliai viduje tai niekuomet neišeina iš mados. O „Ad Fontes“ niekas nekišama per prievartą, taigi kiekvienas gali rasti kažką sau. Mažų mažiausiai, rasti žinojimą, kad tai jam visiškai svetima.

- Pati esi apdovanota muzikiniais gabumais, aktyviai dalyvauji VU grigališkojo choralo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“ veikloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoji chorų dirigavimą. Ar grigališkajame chorale atradai tą terpę, kuri leidžia skleistis ir tobulėti tavajam talentui?

- Grigališkasis choralas gerokai praplėtė mano žinias ir supratimą. Labai gera žinoti, kad visuomet yra muzika, prie kurios gera sugrįžti: nuostabu, kad jau beveik prieš tūkstantį metų tą patį giedojo vienuoliai, tą patį gieda ir dabar. Čia pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis į trumputę antifoną be jokio teatro suguldoma visa malda, galbūt net daugiau nutylint, nei išgiedant. Paslapčiom tokios gelmės pradėjau ieškoti visoje muzikoje. O dar labiau paslapčiom pradėjau tos gelmės ieškoti savyje.

Šaltinis: www.lrytas.lt