Santa Kančytė. Kam Jums tas apdovanojimas, Prezidente?

Mūsų trumpalaikiame pasaulyje gegužės pradžioje Prezidentei įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas jau seniai pamirštas, liko tik neaiškus pasididžiavimo jausmas. O štai aš visą šį mėnesį suku galvą: kodėl Prezidentė tą apdovanojimą priėmė? Kodėl nemetė su panieka kur į kampą, tardama: „Niekšas buvo tas Karolis Didysis!“

Nors jis ir vadinamas pater Europae, Europos tėvu, šiandieninę Europą lengviau galima įsivaizduoti raustant iš gėdos dėl tokio tėvo nei su pasidižiavimu teikiant jo vardo apdovanojimus. Taip yra dėl vienos priežasties – Karolis Didysis tame pačiame Achene, kur Prezidentei buvo įteiktas apdovanojimas, miegojo po pagalve pasidėjęs šv. Augustino De civitate Dei. Karolis Didydis, tiesa, sukūrė Europą, tačiau kurdamas ją jis troško ne tiesiog Europos – jis norėjo pastatyti Dievo miestą, pirmą tikrai krikščionišką valstybę tuose barbarų kraštuose, kuriuos nukariavęs jis skubėjo krikštyti ir lavinti krikščioniško mokslo pagrindu.

Ir štai mūsų Prezidentė su pasididžiavimu priima Karolio Didžiojo apdovanojimą. Ar apie tą patį Karolį Didįjį, ištikimą popiežiaus bendražygį, kalbame? Ar apie tą pačią Prezidentę? Štai kovo pradžioje ji pranešė sieksianti, kad Europos Tarybos „Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir mažinimo“ pasirašymas “neužtruktų per ilgai“. Šioje Konvencijoje įtvirtinama visiškai nauja lyties samprata. Lytis imama laikyti ne įgimtu, bet visiškai įgytu – socialiniu – dalyku. Maža to, pasirašydamos šią Konvenciją šalys įsipareigoja imtis priemonių „išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nevisavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis.“ Gal geriau būtų buvę priimti kokį Joanos Arkietės apdovanojimą, nes Karolis labai stereotipiškai buvo vyras karvedys. Ak, tiesa, Joana Arkietė taip pat buvo katalikė, šventoji mergelė, šiandien kaip ir nelabai pritiktų. Galiausiai Konvencija, kurios pasirašymą skatina Prezidentė, uždeda pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Šitaip keičiama ne tik lyties samprata, taip iš pagrindų perkuriama Europa. Ar tikrai Karolio Didžiojo apdovanojimas Jums tinka, Prezidente?

Du populiariausi argumentai už Konvenciją, yra tokie:

Viduramžių argumentas. Tokie oponentai tiesiog sako: „Dabar nebe Viduramžiai, laikai keičiasi, natūralu, kad keičiasi ir tai, kas yra moteris, vyras, santuoka, etc.“ Šiems galima atsakyti išmintingais G. K. Chestertono žodžiais: „Seniai lioviausi ginčytis su žmonėmis, kurie labiau nei trečiadienį vertina ketvirtadienį, vien dėlto, jog tai ketvirtadienis.“ Argumentu „dabar ne Viduramžiai“ gali būti pateisinta viskas, tačiau tai pats tuščiausias argumentas, kokį esu girdėjusi.

Australijoje vidurinių mokyklų moksleiviai mokomi pagal programą, kurios tikslas – išaiškinti moksleiviams, jog heteroseksualumas nėra norma. Ši programa, panašiai kaip ir Konvencija dėl smurto prieš moteris, siekia kilnaus tikslo – kovoti su patyčiomis, ji yra finansuojama šalies vyriausybės pinigais. Iš tiesų prisidengus šiuo tikslu siekiama įtikinti paauglius, jaunuolius ir jaunuoles, kad jei tu esi heteroseksualus ir manaisi esąs normalus, savaime virsti prasižengeliu, “heteroseksistu”, ir tavo elgesys yra taisytinas.

Neseniai Anglijoje baigėsi byla ir nukentėjusiam buvo paskirta 250 000 svarų kompensacija, nes daugelį metų jis buvo tvirkinamas savo įtėvio ir jo partnerio. Abu homoseksualūs vyrai galiausiai dėl to pateko už grotų. Bet iki tol, globojamas homoseksualaus vyro, iš kurio patyrė seksualinę prievartą, bėgęs iš namų ir ne kartą skundęsis socialiniams darbuotojams, šis žmogus buvo pakrikštytas „nevaldomu vaiku“, tuo tarpu jo įtėvis – „labai rūpestingu tėvu“. „Jei mano įtėvis būtų buvęs heteroseksualus,- sakė šis anglas,- manau, jog į mano skundus būtų atsižvelgta dag anksčiau.“