RSS
Facebook
Klausi,
Lyg būtum siela.
Aš padarysiu tave
Nuogybės meistru:
Palei tavo blizgesį
Kūnai ištesės
Gūnias,
Šaknis
Ir įstatymus.
Panieka iškalta,
Kreive siaučianti.
Liežuviu valdai vandenis,
Liežuviu belsi ir pradėsi.
Nes gyvsidabris dabar narsus
Akimirksnio šienui sulyti.
Granules prisimeta augalais
Kulnimis savo žvyrą
Atmeta
Užleistos įkalnės -
Kaip išdrįsai kopti be sielos?
Tyrėti ir klausti
Rangytis per pamatus
Tūnoti, įgyti:
“Aš galiu būti nuneštas”.
Lėtai tavęs klausiu,
Klausiu lyg per odą
Atsimenu daug išdovanotų priešų:
Nuolankumas iki klystkelio -
Tai čia yra tiesa:
Stalagmitai
Riša žaizdą su medvilne,
Su vilna -
Jų akmuo yra avinėlis
Klausi, tartum pro plaukus
Kai būdavai atitrauktas nuo ugnies
Ir nuo maudynių,
Nebeskirdamas randų nuo dygsnių:
Atpažintas nuogumas
Nebenusivelkamas,
Prisegtas
Dūriais skolon už dieną.
Kaip išdrįsai
Mylėti be sielos?
Tavo auka be kraujo,
Mano – be vandens.
Kur gi tu būsi
Kai druska atsisės?
Gražu. Dėkui, Salomėja.
AtsakytiPanaikinti