Dom Gueranger. Šventosios Mišios ir ceremonijos: Altoriaus smilkymas

Altorius simbolizuoja mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Ten esančios šventųjų relikvijos primena mums, kad šventieji yra Jo nariai. Prisiėmęs mūsų žmogiškąją prigimtį, Jis ne tik kentėjo savo Kančią, triumfavo savo Prisikėlimu ir Dangun žengimu įžengė į savąją garbę – be viso to jis įkūrė šioje žemėje savąją Bažnyčią ir Bažnyčia yra Jo mistinis Kūnas. Jis yra to Kūno Galva, o šventieji – jo nariai. Dėl to mūsų Viešpaties mistinis Kūnas būtų nepilnas be Jo šventųjų. Šventieji, kartu su Juo valdantys garbėje, yra susivieniję su Juo altoriuje, kuris Jį simbolizuoja.

Kunigas,  pabaigęs  maldą,  kurią  kalbėjo  pasilenkęs  ir  sudėjęs rankas  ant  altoriaus,  pasiruošia  jo  smilkymui.  Šventosios  Aukos metu tai įvyks du kartus ir abu kartus – su dideliu iškilmingumu iš pagarbos mūsų Viešpačiui, kurį, kaip mes jau minėjome, simbolizuoja altorius. 

Vis dėlto, per pirmąjį smilkymą kunigas nekalba jokios maldos, jis tiesiog smilko kiekvieną altoriaus dalį taip, kad jis visas būtų pagerbtas. Iš Kunigų knygos sužinome, kad smilkalai buvo naudojami Dievo garbinimui jau labai senais laikais. Palaiminimas, kurį kunigas smilkalams suteikia Mišiose, iškelia šį gamtinį tvarinį į antgamtinį lygmenį. Šventoji Bažnyčia perėmė šią ceremoniją iš paties dangaus, kuriame šv. Jonas buvo jos liudininku. Savo Apokalipsėje jis matė angelą, stovintį su auksiniu smilkytuvu prie altoriaus, ant kurio buvo Avinėlis su dvidešimt keturiais senoliais aplink jį (Apr 8, 3). Jis aprašo mums tą angelą kaip aukojantį Dievui šventųjų maldas, kurias simbolizuoja smilkalai. Taigi Bažnyčia, ištikimoji Kristaus nuotaka, nori daryti taip, kaip daro dangus. Pasinaudodama tuo, kad mylimasis Jėzaus mokinys truputį praskleidė mįslingų dangaus paslapčių uždangą, ji mūsų žemiškam naudojimui pasiskolina tąją pagarbos duoklę, teikiamą ten, aukštybėse, jos Sužadėtinio garbei. Šioje Mišių dalyje smilkomi tik kunigas ir altorius. Choro smilkymas paliekamas antrajai smilkymo ceremonijai, kuri vyks Ofertoriumo [Aukojimo] metu. Vienas iš Bažnyčios papročių yra išstatyti ant altoriaus šventųjų paveikslus ir relikvijas, kurie smilkomi tuo pačiu metu.

Ištrauka iš Solesmes abato Dievo tarno Dom Prospero Guéranger konferencijų užrašų. Iš prancūzų į anglų kalbą vertė rev. Laurence Shepherd anglų benediktinų kongregacijos vienuolis. Iš anglų k. vertė Šarūnas Pusčius. Versta pagal tekstą anglų k., publikuotą www.SanctaMissa.org leidyklos „Loreto Publications“ sutikimu.