RSS
Facebook
Introitas [7]
Po smilkymo ceremonijos kunigas kalba Introitą. Seniau to nebuvo daroma. Šv. Grigaliaus Ordo [Mišių tvarka] parodo mums, kad kunigas, apsirengęs secretarium‘e, eidavo prie altoriaus, o priešais jį buvo nešami kryžius ir žibintai. Tuo metu choras giedodavo Introitą, ilgesnį nei dabar, nes būdavo giedama visa psalmė, o ne viena ar dvi jos eilutės su Gloria Patri [„Garbė Dievui Tėvui“], kaip mūsų laikais. Panašiai vien tik choras meldėsi ir visas kitas dalis, kurios buvo giedamos per Mišias. Paprotys, kad šias dalis kalba taip pat ir kunigas, kilo iš žemųjų Mišių, ir galų gale buvo įvestas į Iškilmingąsias Mišias.
Šios pastabos mums paaiškina, kodėl senoviniai mišiolai gerokai skiriasi nuo tų, kurie vartojami dabar. Juose buvo tik maldos: Kolektos, Sekretos, Postkomunijos, Prefacijos ir Kanonas. Mišiolai buvo vadinami sakramentarijais. Visa tai, kas būdavo giedama choro, buvo įtraukiama į antifonariumą, kuris dabar vadinamas Gradualu. (Dauguma giedamų Mišių dalių iš tiesų yra ne kas kita kaip antifonos, tik jos turi daugiau natų nei paprastos antifonos). Naujesniaisiais laikais, nuo tada, kai buvo įvestos Žemosios Mišios, į mūsų mišiolus įtraukta viskas, kas anksčiau buvo giedama choro, kaip ir Epistolos bei Evangelijos.
Introito pradžioje žegnojasi tiek kunigas tiek choras, nes jis laikomas skaitinių pradžia. Mišiose už mirusiuosius kunigas peržegnoja tiktai mišiolą.
---
[7] - Įžanginis priegiesmis
Ištrauka iš Solesmes abato Dievo tarno Dom Prospero Guéranger konferencijų užrašų. Iš prancūzų į anglų kalbą vertė rev. Laurence Shepherd anglų benediktinų kongregacijos vienuolis. Iš anglų k. vertė Šarūnas Pusčius. Versta pagal tekstą anglų k., publikuotą www.SanctaMissa.org leidyklos „Loreto Publications“ sutikimu
0 komentarai