Naktinės mintys galvą minko,
Pasaulis, rodos, grius poryt,
Vien karkvabalio keliauninko
Kvailoka klausti, ką daryt.
Karališkus ūsus užraitęs,
Jis žino, kas teisus, kada
Liftu žieduotos obelaitės
Pakilti Rojun. Ne bėda,
Kad viešpats tamsų gymį skyrė,
Pritrūkęs banalių spalvų,
Jei tenka kopti bokštų vyriais,
Akimirką pavirst dievu,
Jei visos kertės išnaršytos,
Lakiot nei linksma, nei baisu,
Vien gundo dausos, nutapytos
Gracingai užriestu ūsu.
Ačiū, dabar taip reikia, kad kas nors paskatintų tiesiog apsidairyti.
AtsakytiPanaikintiŠiek tiek primena Anderseną... :)
AtsakytiPanaikintiŠią vasarą milijonas karkvabalių amžiams atgulė Juodkrantės paplūdimy
AtsakytiPanaikinti