Vytis Valatka. Plaštakė ir dramblys













Išvydusi dramblį plaštakė,
„Iš kur šitas ritos?“ – pasakė.

„Per didelis buvo kokonas,
Paniekintas vėl etalonas.

Sparnai ant galvos neplasnoja,
Per didelis pilvas ir koja.

O spiečius tokių piktą lemia –
Nutrenktų į pragarmę žemę.

Ir kiek skrandis šio vegetaro 
Suvirškinti turi nektaro,

Kad vargšas iš bado negriūtų, 
Išvengęs nasrų skruzdžių liūto?

Ir koks žemės žiedas benori 
Laikyt ant savęs toki svorį?

Tokiam kokone tik tūnoti
Ir taiką laukams dovanoti!

Belieka tikėt - šitą gėrį
Dievulis šešias dienas tvėrė,

Kad veidrodinės jo akys
Įrėmintų grožį plaštakės.“

Kategorijos:

4 komentarai